Londono biologas palygino skraidančių gyvūnų rūšių fiziologiją su angelais, mistinėmis ir dvasinėmis būtybėmis, vaizduojamomis mene, ir išsiaiškino, kad iš po jų sparnų srūvantis oras neišlaikyti angelų.

Kaip praneša „The Telegrapgh“, profesorius Rogeris Wottonas iš Londono College universiteto išsiaiškino, kad angelams (bent tiems, kurie vaizduojami meno kūriniuose) skraidymas būtų neįmanomas dalykas. Žinoma, jeigu jų neveikia jokios papildomos mistinės jėgos ir kalba eina apie įprastinę fiziką.

„Net paviršutiniškas tyrimas atskleidė, kad angelai ir cherubinai, vaizduojami meno kūriniuose, negali skraidyti, – teigia mokslininkas. – Net jei jie sklandytų, jiems prireiktų labai stipraus vėjo, kad atsiplėštų nuo žemės“.

Tai lemia ne tik jų kūno ir sparnų proporcijos bei jų išdėstymas, bet ir tai, kad jie turi per mažai raumenų, jog galėtų plasnoti sparnais. Skrydžiui trukdytų ir per stambūs angelų kūnai bei netikusi paviršiaus danga: plunksnomis yra padengti tik patys sparnai. Mokslininkas atmeta mintį ir apie sklandymo galimybę – tam jiems reikėtų iššokti iš tokio didelio aukščio ir papulti į tokį didelį oro srautą, jog prie tokių sąlygų galėtų sklęsti ir paprastas žmogus be jokių sparnų.

Tyrime, publikuotame universiteto žurnale „Opticon“, mokslininkas įrodinėja, jog bėdų su skraidymų turėtų ir pasakose vaizduojamos fėjos. Pagrindiniai tokio teiginio argumentai tie, jog tradiciškai paveiksliukuose vaizduojamos fėjos turi drugelio sparnus, tačiau skrydžio metu drugeliai ir kiti vabzdžiai naudojasi ne tik sparnais, bet ir kūno sandaros ypatybėmis. Tuo tarpu fėjos, bent jau iš pirmo žvilgsnio, nieko panašaus neturi.

Nežiūrint tokių „mokslinių pastabų“, angelai, cherubinai ir kiti sparnuoti tarpininkai tarp Dievo ir žmogaus yra ir turbūt bus vieni įsimintiniausių veikėjų religiniame mene. O tai sąlygoja ir tam tikrą susijusį požiūrį – pernai atliktas tyrimas parodė, kad dauguma amerikiečių tiki, jog angelai gali skraidyti. Jeigu jie gali skraidyti, tai natūralu, jog ir gali egzistuoti - apklausus 36 tūkst. žmonių taip pat paaiškėjo, kad 68 proc. tiki, kad angelai ir demonai veikia šiame pasaulyje.

Pasak R. Wottono, jo tyrimo rezultatai atskleidžia, kodėl mitologija yra tokia galinga. „Rezultatai gali kai ką pasakyti ir apie tai, kas tikra, ir apie tai, kuo tikime. Angelai yra labai galingi religiniai įvaizdžiai tikintiems. Jų panašumas į žmones suteikia jėgų, tačiau sparnai simbolizuoja, kad jie yra kažkas daugiau. Jie nuneša žinią į dangų, todėl gali skraidyti“, – aiškino jis.

Nežiūrint to, jog tradicinės vaizduotės angelai ar fėjos nepakiltų nuo žemės nei vieno metro, tai tėra mitinės būtybės, kurių „egzistavimui bei skrydžiui“ pakanka vienintelio dalyko – tikėjimo. Juk jei jau tikima, jog jie yra, turbūt neišvengiamai bus tikima ir jų skrydžių galimybėmis, nepriklausomai nei nuo mokslininkų požiūrio, nei nuo šiame pasaulyje veikiančių fizikos dėsnių. Tikėjimui žinojimas nereikalingas, kaip ir tikram žinojimui – tikėjimas.