Tyrimai rodo, jog lazerio šviesa gali ne tik sukelti žaibą, bet ir jį nukreipti taip, kad žaibai trenktų visados tik į vieną ir tą pačią vietą.

Lazeriai kaip aktyvūs žaibolaidžiai? Kodėl gi ne.

Tokia lazerių perspektyva tyrinėjama jau ne vieną dešimtmetį. Įjungus lazerį, atmosferoje sukuriamas jonizuotas kanalas, kuriuo žaibo energija gali būti nukreipta žemėn. Anot Aurlien Houard iš Optinių reiškinių laboratorijos Prancūzijoje, lazeriniai žaibolaidžiai galėtų pakeisti vadinamąsias žaibų raketas (angl. – „lightning rocket“) – Roberto Bettso užpatentuotą išradimą, kurio paskirtis – išprovokuoti žaibo iškrovą konkrečioje vietoje.

Tokios raketos žaibus sužadina, statiško krūvio prisipildžiusio audros debesies link pasiųsdamos elektrai laidžios medžiagos, pavyzdžiui, tam tikrų rūšių druskų. Tiesa, valdyti lazerio spindulį būtų kur kas paprasčiau nei žaibų raketą.

Tyrėjų iš Prancūzijos kolektyvas užsibrėžė tikslą išnagrinėti, kaip lazeriai geba sužadinti ir kontroliuoti žaibus. Eksperimentų metu mokslininkai lazerio spindulį pasiųsdavo pro sferinį elektrodą į priešingu krūviu įkrautą plokščią elektrodą. Lazeris iš atomų sutraukdavo išorinius elektronus, jonizuodavo erdvę tarp elektrodų ir šioji prisipildydavo plazmos (panašios į laboratorinėmis sąlygomis generuotą žaibą), kuri elektros krūvį saugiai „nukanalizuodavo“ iš plokščiojo elektrodo į sferinį.

Kitų bandymų metu tyrėjai panaudojo kitokį – ilgesnį nusmailintą elektrodą. Nevaldomas žaibas paprastai ieško mažiausios varžos ir išsikrauna į pirmą kelyje pasitaikiusį objektą – audros atveju tai dažniausiai būna aukščiausias objektas (eksperimente – artimiausias objektas). Be lazerinio žaibolaidžio, žaibo iškrova pirmiausiai smogdavo į ilgesnįjį nusmailintą elektrodą. Tačiau panaudojus lazerinį įrenginį, statinės elektros iškrova pasirinko jonizuotą erdvę ir trenkė ne į smailųjį, o į sferinį elektrodą.

Tyrėjų komanda pastebėjo, jog pakeisti žaibo kryptį įmanoma net ir tuomet, kai krūvis jau keliauja atmosfera – kitaip tariant, iš principo yra įmanoma valdyti jau susiformavusį žaibą.

Tyrimo rezultatai aprašomi Amerikos fizikos instituto periodiniame leidinyje „AIP Advances“.