Mokslininkai, atlikę eksperimentus su šunimis ir jų šeimininkais, tvirtina, kad keturkojai reaguoja į žmogaus kūno kalbą, skelbia livescience.com.

Kai šunims leidžiama pasirinkti didelę ar mažą maisto porciją, jie beveik visada išsirenka didesnę. Bet jei žmogus savo veiksmais atkreipia šuns dėmesį į mažesnį dubenėlį, keturkojis gali pasirinkti mažesnį indelį su skanėstais.

Mokslininkai pakvietė 149 šunų šeimininkus su savo augintiniais į laboratoriją Milano universitete, Italijoje. Tyrimo vadovė Sarah Marshall-Pescini ir jos kolegos atliko daugybę eksperimentų, kurių metu šunys turėjo pasirinkti vieną iš dviejų dubenėlių: viename buvo vienas maisto gabalėlis, kitame – šeši. Kito eksperimento metu keturkojai žmonių draugai turėjo pasirinkti vieną iš dviejų vienodo dydžio porcijų.

Vienu atveju šunys galėjo maistą pasirinkti laivai. Kitu atveju prie dubenėlio pirmiau ateidavo žmogus ir tik po to būdavo įleidžiamas šuo, kuris turėdavo pasirinkti ėdalo lėkštutę. Tyrimo metu šuns šeimininkas turėdavo spoksoti į vieną iš lėkštelių, laikyti maistą prie savo burnos arba kalbinti savo šunį.

Mokslininkai įvairiai derino eksperimento situacijas, pavyzdžiui, asmuo turėdavo tik žvilgtelėti į šunį, o tada į vieną iš ėdalo dubenėlių. Kitoje situacijoje keturkojo šeimininkas turėjo vaikščioti šalia maisto, paimti vieną jo gabalėlį ir žiūrint į savo augintinį sakyti „O, šitas gabalėlis atrodo labai skaniai!“.

Bet kai šunys buvo palikti likimo valiai, 73 procentai keturkojų nudrožė tiesiai prie didesnės porcijos. Bet kai jų šeimininkai spoksojo, šunys buvo dažnai įtikinami pasirinkti jiems blogesnį variantą – mažiau maisto. Rintis mažesnę porciją šunis labiausiai įtikindavo šeimininko rankos judesys burnos link.

Dviejose eksperimento situacijose šunys rinkdavosi mažesnę lėkštelę: kai šeimininkas prieidavo prie maisto, paimdavo gabalėlį, palaikydavo jį prie savo burnos 5 sekundes ir įdėdavo atgal į indelį. Kita situacija – šeimininkas elgdavosi lygiai taip pat, tačiau dar ir žiūrėdavo į savo augintinį bei su juo kalbėdavo.

Kai maistas į indelį būdavo įmetamas asmens, stovinčio už užuolaidos taip, kad jo nesimatytų, šunys retai rinkdavosi tą dubenėlį. Tai reiškia, kad keturkojai reaguoja tik į žmogaus veiksmus.

Mokslininkai tvirtina, kad maisto lietimas šunims atrodo kaip kvietimas jį suvalgyti.