Griežta dalyvių atranka

Klaipėdos chorvedžių, vėliau – chorinės bendrijos "Aukuras" nuo 1976-ųjų organizuojamas tarptautinis konkursas gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Renginys įtrauktas į Europos chorų konkursų ir festivalių rejestrą, informacija apie jį skelbiama prestižiniame Europos chorų sąjungos periodiniame žurnale "Europa Cantat" bei Tarptautinės chorinės muzikos federacijos interneto svetainėje.

Žinomo kompozitoriaus, chorų organizatoriaus ir dirigento vardu pavadintas konkursas – ne tik tarptautinio lygio chorų kūrybinės varžytuvės. Jo dienomis Klaipėdos miesto ir viso Vakarų regiono koncertų salėse, bažnyčiose buvo rengiami chorų konkurso dalyvių koncertai, susitikimai, kiti renginiai.

Šiame konkurse dalyvauja tik atrinkti aukšto meninio lygio kolektyvai – šiemet jų būta vienuolika: iš Ganos, Rusijos ir Lietuvos.

Chorai varžėsi keturiose kategorijose – mišrūs, lygių balsų, mokykliniai ir vaikų chorai. Į antrąjį turą pateko itin aukšto lygio kolektyvai – Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse geriausiu moterų choru pripažintas Vilniaus miesto merginų choras "Viva" (meno vadovė Vilija Mažintaitė), Klaipėdos kultūros centro Žvejų rūmai mišrus choras "Cantare" (meno vadovas Artūras Dambrauskas), Karelijos vyrų choras (meno vadovas Aleksejus Umnovas), Viktoro Popovo Didysis vaikų choras iš Rusijos (meno vadovas Anatolijus Kisliakovas) ir trečią vietą mišrių chorų kategorijoje Lietuvos suaugusiųjų chorų konkurse pernai pelnęs "Kamertonas".

Vertinimo kriterijai

Finale kauniečių kolektyvą lydėjo sėkmė: nurungęs visų kitų kategorijų chorus "Kamertonas" tapo Didžiojo gintaro prizo nugalėtoju. Be to, kauniečių choras įvertintas kaip geriausiai atlikęs mišrių chorų kategorijai privalomą kūrinį – S.Šimkaus harmonizuotą lietuvių liaudies dainą "Oželis" ir už tai buvo apdovanotas specialiuoju chorinės bendrijos "Aukuras" prizu.

Chorų dainavimą 100 balų sistema vertino tarptautinė vertinimo komisija. Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas – žymus chorvedys, chorų konkursų organizatorius, kompozitorius Johnas Galea (Malta), nariai – prof. Romanas Vanagas (Latvija), prof. Vytautas Miškinis (Lietuva), prof. Algirdas Zaboras (Ispanija).

Kolektyvų pasirodymus pirmajame ir antrajame turuose komisija vertino pagal šiuos kriterijus: meninė kūrinių atlikimo kokybė, techninis meistriškumas, vokalinė kultūra ir stilius. Komisijos nariai džiaugėsi tiek pačių kolektyvų, tiek renginio aukštu meniniu lygiu.

Atkaklaus darbo vaisius

"Kamertonas" ilgai laukė šio savo laimėjimo. Nuo 2003 m. chorui vadovaujantis K.Jakeliūnas dar visai nesesniai apgailestavo, kad kolektyvui vis pritrūksta sėkmės pagrindiniam prizui pasiekti, patiems geriausiems įvertinimams gauti. Tačiau vadovas nuo pat pradžių orientavosi į aukštą kūrinių atlikimo lygį, konkursams parinkdamas įdomią, įvairių laikotarpių, tačiau visada sudėtingą programą.

K.Jakeliūno atkaklumas, noras tobulėti veda į priekį visą kolektyvą. Atrodo, kad pastangos nenuėjo veltui – pernai lapkritį "Kamertonas" grįžo iš XXIII Maltos tarptautinio chorų festivalio-konkurso nešinas pagrindiniu konkurso apdovanojimu – "Grand Prix" taure. Po šio laimėjimo kolektyvas buvo pakviestas į spalį Sardinijoje vyksiantį tarptautinį festivalį bei tarptautinį Tbilisio chorų festivalį.

"Dėkoju visiems choro dainininkams, kurie dainuodami atidavė visas savo emocijas, įgyvendino kiekvieną mano sumanymą, atsidavė muzikos gelmių platumai. Giliai širdyje tikėjau, kad šiemet esame stiprūs ir galime kovoti dėl Didžiojo gintaro prizo. Tikėjimas ir viltis pasitvirtino su kaupu – mums pavyko..." – gimtinėje gautu laimėjimu džiaugėsi choro vadovas.

Atrodo, kad būtent meno vadovo profesionaliai parinktas repertuaras nulemia choro sėkmę konkursuose. Šį kartą antrajame ture dainininkai atliko tris skirtingus kūrinius – plačios faktūros, barokinių niuansų kupiną Claudio Monteverdi "Cantate Domino", spalvingumu ir emocijomis trykštantį romantizmo epochos opusą "Richte mich, Gott" (Felixas Mendelssohnas-Bartholdy) ir žavingą, tyru lietuvišku grožiu alsuojančią, tradicinės lietuvių sutartinės skambesiu aidinčią, Gintauto Venislovo harmonizuotą liaudies dainą "Teka teka".