Tarpukario laikais užgimęs, Radiofonas buvo įsikūręs Kaune, Žaliakalnyje. 1928 m. sausio 15 d. studija buvo perkelta į miesto centrą – Laisvės al. 13, o 1933 m. – į S.Daukanto g. 12 (dabar S. Daukanto g. 28 a.). Sovietmečiu radijas perkeltas į Vilnių ir iki šiol veikia tame pačiame pastate – S. Konarskio g. 49.

Pirmaisiais metais Radiofono programa truko vos pusantros valandos, o vėliau vis ilgėjo. Programa buvo labai įvairi – žinios, orų prognozė, paskaitos įvairiomis temomis. Ypatingai didelę reikšmę užėmė muzika. Buvo transliuojama tiek plokštelių, tiek gyva muzika. Radiofono studijoje koncertus atliko garsiausi to meto atlikėjai, o pats Radiofonas turėjo savo orkestrą. Radiofono diktoriai buvo to meto įžymybės. Petras Babickas, Irena Garmiūtė, Alfonsas Vabalas, Kazys Inčiūra, Irena Oškinaitė, Jonas Stonys buvo vadinami „radijo dėdėmis ir tetomis", kurie kas dieną apsilankydavo beveik kiekvieno lietuvio namuose.

Radijo plėtra buvo gana sparti ir programos dar tarpukariu galėjo klausytis visa Lietuva. Už radijo imtuvus buvo netgi imamas abonentinis mokestis, todėl radijo istorija Lietuvoje turi ir „puslapį" apie „radijo zuikius", kurie nenorėjo mokėti šio mokesčio.

Sovietmečiu radijo programa ilgėjo, kartu atspindėjo tuometinę Lietuvos situaciją okupacijos laikotarpiu. 1991 m. sausį Lietuvos radijui ir televizijai teko nemenkas vaidmuo. Vilniaus redakciją užėmė sovietų kariai, tad transliacijos be pertraukos vyko LRT Kauno redakcijoje.

Sėkmingo Kauno miesto muziejaus ir LRT bendradarbiavimo dėka šis svarbus Lietuvos istorijoje įvykis – Radiofono gimtadienis – bus įamžintas parodoje „Alio, alio. Kalba Kaunas. Lietuva". Simboliška, kad ši paroda veiks LRT Kauno redakcijoje, S. Daukanto g. 28 a., kurioje radijas veikė nuo 1933 m. ir lemtingąją 1991 m. žiemą.

Istorinėje vietoje veiksiančioje parodoje bus galima pamatyti su Radiofono istorija susijusias fotografijas ir dokumentus. Parodoje bus eksponuojama virš 40 senoviškų iš buvusio Ryšių istorijos muziejaus perimtų radijo aparatų, fone skambės autentiški tarpukario laikų radijo įrašai, o TV ekrane rodoma sovietinių laikų video medžiagą apie radiją.

Paroda kurta bendradarbiaujant su LRT. Eksponatus teikė Lietuvos valstybės centrinis archyvas, Kauno apskrities viešoji biblioteka, Jonas Čepas, Tomas Kašinskas, Juozas Girdvainis. Inžinierius Zenonas Langaitis suteikė informacijos apie radijo aparatus.

Paroda veiks visus metus, tad lankytojai turės daug progų aplankyti, apžiūrėti ir suvokti, kodėl tokia svarbi yra „milijonų ausimis" vadinto radijo istorija.