Dar šių metų gegužės mėnesį prasidėjęs Kauno menininkų namų organizuojamas projektas skatino vystyti dialogą tarp girdinčiųjų ir negirdinčiųjų bei atkreipti visuomenės dėmesį į vyraujančią diskriminaciją.
Pasak projekto iniciatorės, menininkės Marijos Stanevičiūtės, labiausiai ją nuliūdino, kad žmonės su nelygybe susiduria ieškant darbo. „Kurtieji kalbasi su darbdaviais, pokalbis einasi gerai, tačiau pasakius apie negalią iškart kyla klausimas, kaip bus galima susikalbėti, nors darbdavys ir kandidatas ką tik šnekėjosi. Tokia pati situacija yra ir sporto renginiuose, kurių metu organizatoriai renkasi nesistengti“, – pasakoja menininkė.
Remiantis kokybinės socialinės apklausos duomenimis, 36 proc. žmonių nieko nežino apie kurčiuosius, o visi apklausoje dalyvavę kurtieji atsakė, esą jaučiantys kultūrinių renginių, pritaikytų jiems, trūkumą.
Norėdama skatinti dialogą tarp įvairių bendruomenių, iš užsienio grįžusi kaunietė Marija dirbtuvių metu kūrė „kolektyvinę lino raižinių plakatų liniją“, prie kurios įgyvendinimo prisidėti galėjo kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų centro nariai. „Man patinka dirbti su raižiniais, tai yra meditacijos forma, kuri buvo įdomi ir dirbtuvių dalyviams“, – patirtimi dalijosi dizainerė. Raižinių rezultatus buvo galima išvysti Vienybės aikštėje bei dažais įamžinti ant savo atsineštų vienspalvių marškinėlių.
Pasak M. Stanevičiūtės, darbas su įvairiomis bendruomenėmis ją žavėjo visada, todėl, grįžus į Lietuva bei pastebėjus problemos aktualumą socialiniuose tinkluose, kilo idėja integruoti jau išbandytas dirbtuves ir gimtajame mieste.
„Plakatas, ar dekoruoti marškinėliai – tai tam tikra protesto forma. Norėjau parodyti pozityvius aspektus, kurie paneigtų mitus, pavyzdžiui, kad kurtieji negali šokti, kas nėra tiesa“, – apie idėjos išpildymą pasakoja menininkė.
Naujausi komentarai