Festivalio programa, susieta su raktažodžiu „Biografijos“, gyvai pamatyti pasirodymai liudija, kad kūrėjų biografijos, perteiktos cirko kalba, glaudžiai susietos su išgyvenimais, patirtimis scenoje.
Festivalio specifika – biografijos – puikiai atsispindi dviejuose Kaune matytuose spektakliuose: „Anchored in Air“ (liet. „Įsitvirtinę ore“; britų trupė „Head Over Wheels“ ) ir „Konstrukt“ (liet. „Konstruktas“, kroatų trupė „Circus Kolektiv“).
Lietingą paskutinį gegužės vakarą netoli Kauno valstybinio muzikinio teatro įvyko labai lauktas „Anchored in Air“ spektaklis. Specialiai šiam spektakliui sukurta funkcionali metalinė su svertine įranga konstrukcija dėl oro sąlygų buvo sušlapusi ir, neabejoju, kėlė nemažai iššūkių (ir galimų grėsmių) atlikėjams, tačiau, nepaisant to, nesumažino jų entuziazmo, susitelkimo ir visapusiško kūrybinės idėjos atskleidimo. Tai buvo įstabus, sudėtingas tarpdisciplininis pasirodymas, sujungęs cirką, šokį, gyvą muziką ir verbalinį tekstą.
Tekstas į spektaklio audinį (scenarijaus autorė dr. Matilda Leyser) integruotas siekiant didinti šio kūrinio prieinamumą visiems to norintiems. Spektaklio autoriai ir atlikėjai Tilly Lee-Kronick, Jonny’is Leitchas, Phoebe Knight kaskart patekdami į sceną – kelių tarpsnių konstrukciją – pristato save, komentuoja kūrinio procesą, aptaria kone kiekvieną savo atliekamą veiksmą ar judesį garsinio vaizdavimo būdu, suteikdami galimybę spektaklį visavertiškai patirti regos negalią turintiems.
Trys šiuolaikinio cirko profesionalai, tarp kurių – neįgaliojo vežimėliu judantis J. Leitchas, sudėtingais akrobatiniais judesiais naviguodami tarp konstrukcijų, kūrė dėmesį kaustantį pasirodymą. Neįgaliojo vežimėlis čia ne kliūtis, bet išraiškos priemonė, leidžianti tyrinėti erdvinę konstrukciją kitais – lygiavertiškais – būdais. Akrobatai, atlikę savąją judesio kompoziciją, pailsėti laiko tikrai neturėjo ir tuoj pat imdavosi muzikos instrumentų, pripildydami pasirodymą muzikinio turinio.
Spektakliai puikiai iliustruoja šiuolaikinio cirko potencialą – ne tik perteikti estetiškai įdomias, sudėtingas kompozicijas, bet ir prisiliesti prie aktualių mūsų visuomenei temų.
Kroatų trupės spektaklis „Konstrukt“ besiformuojančio menininko biografijos elementus, iššūkius analizuoja naudojant minimalius, bet išraiškingus scenografinius, rekvizito elementus. Tai įrankiai, atpažįstami skirtingose cirko disciplinose: siūbuojanti trapecija, virvės, audiniai, lazdelė. Svarbų vaidmenį, fokusuojant žiūrovo dėmesį, šiame pasirodyme atlieka šviesos dizainerio Domagojaus Šoićo sprendimai.
Iš architektūros srities atėjusi šio spektaklio autorė Dora Komenda, dalydamasi mintimis apie savo kūrinį, teigė: „Kritimas – baisiausias įvykis, galintis nutikti scenoje cirko menininkui, ypač akrobatui. Vis dėlto spektaklyje „Konstrukt“ tai tampa centrine pasirodymo ašimi. Spektaklyje kvestionuojamas cirko menininkų kaip superherojų įvaizdis [...].“ Klara Barišić, Georgina Cassels, Georgiana Johnson spektaklyje demonstruoja nesėkmingus, beveik desperatiškai beviltiškus bandymus atlikti techniškai nesustyguotus cirko pasirodymus. Spektaklis kiek primena žymųjį Sizifo mitą arba kitą „Cirkuliacijos“ programoje anksčiau rodytą danų spektaklį „Sizifas kyla“ (rež. Nina Larissa Bassett). Nuo individualios kovos su nesėkmėmis ir jų priėmimo iki šiuolaikinio cirko ir jo galimybių, ribų, apibrėžčių permąstymo.
Kaip taikliai savo tekste pastebi Greta Vilnelė („7 meno dienos“ – red. past.), „ryškiausiu „Konstrukt“ epizodu tampa trapecijos menininkės grakštus šokis su lazdele, skambant Claude’o Debussy „Clair de lune“. [...] jos plačiuose mostuose ir sukiniuose galima apčiuopti modernaus šokio pradininkės Isadoros Duncan stiliaus elementų.“
Šių metų „Cirkuliacijos“ festivalis išsiskyrė ne tik savo programa, bet ir gebėjimu sujungti įvairias auditorijas per meną ir bendravimą. „Anchored in Air“ ir „Konstrukt“ spektakliai puikiai iliustruoja šiuolaikinio cirko potencialą – ne tik perteikti estetiškai įdomias, sudėtingas kompozicijas, bet ir prisiliesti prie aktualių mūsų visuomenei temų. „Anchored in Air“ demonstruoja, kaip menas gali būti prieinamas visiems, o „Konstrukt“ giliai nagrinėja žmogaus ir jo pasirinktos veiklos sąveiką, kurioje – ir iššūkiai, ir nesėkmės, ir susitaikymai. Abu pasirodymai yra pavyzdžiai, patvirtinantys, kad šiuolaikinis cirkas įvairialypis ir daugiasluoksnis, praturtinantis ne tik žiūrovų vaizduotę, bet ir skatinantis (savi)refleksiją.
P.S. Šiuolaikinio cirko kūrėjai, atlikėjai išties geba reflektuoti tiek save, tiek cirką kaip vieną iš scenos meno rūšių, o žiūrovams (bent jau daliai jų) to savęs pergalvojimo, susivokimo dar labai norėtųsi palinkėti. Spektaklį „Konstrukt“ teko galimybė stebėti Kauno kultūros centro „Girstučio“ padalinyje, deja, dalis žiūrovų ne tik nesuvokė, kad yra šiuolaikinio cirko spektaklyje, bet apskritai meno, kultūros renginyje: aidintys kažkokių nepateisintų lūkesčių komentarai (nes gyvūnėliai nelakstė scenoje...), netgi pašaipūs svaičiojimai atlikėjų atžvilgiu kūrė išties nejaukią atmosferą. Norėjosi priminti: durys neužrakintos, jūs neprivalote čia likti. Tokia situacija galbūt parodo ir tą niekaip neužpildomą edukacijos stygių arba mokykloje praleistų pamokų padarinius.
