Pirmą kartą Europoje

Kanadoje gyvenančio graikų kilmės kompozitoriaus sukurtos kantatos premjera įvyko prieš šešiolika metų Toronto „Roy Thompson“ salėje, kūrinį atliko bosas-baritonas Pavlo Hunka, keletas mišrių chorų ir vienas ryškiausių Kanados kamerinės muzikos ansamblių „Gryphon Trio“.

Lapkričio 18-osios vakarą pirmą kartą Europoje skambėsiantį kūrinį atliks jungtinės puikiausių muzikantų pajėgos: Kauno valstybinis choras, baritonas Andrius Apšega, naujame amplua debiutuosiantis visiems gerai pažįstamas vokalistas Mantas Jankavičius, laikiną prieglobstį Lietuvoje radęs diskantas iš Ukrainos Kirilas Dernovyi, skaitovas Giedrius Prunskus ir Kauno fortepijoninis trio, kuriame groja pianistė Lina Krėpštaitė, smuikininkė Indrė Andruškevičiūtė ir violončelininkė Asta Krištaponienė. Gausiam atlikėjų būriui diriguos maestro Robertas Šervenikas, o regimąjį stiprios muzikos efektą turiningai papildys vizualizacijų meistro Arvydo Strimaičio kurtos projekcijos.

Šį kartą publika turės progą išgirsti atnaujintą kantatos variantą, kurį kompozitorius specialiai atlikimui Lietuvoje papildė reikšmingais, tekstais skaitomais lietuvių kalba.

Kūryba aktualiomis temomis

„Tvirtai jaučiu, kad savąja muzika stengiuosi debesyse atverti mažą plyšelį, pro kurį galėtų prasiskverbti Jo skleidžiama šviesa. Esu greičiau pasekėjas, o ne meistras, tad mano būties ir kūrybos modeliai ir patentai priklauso mano Mokytojui“, – taip apie savo kūrybines inspiracijas sako Ch.Hatzis.

Pelnęs du prestižinius Kanados muzikos apdovanojimus „Juno“, keletą nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų, gaunantis daugybę užsakymų iš tarptautiniu mastu pripažintų atlikėjų ir orkestrų, Toronto universiteto profesorius aktyviai reiškiasi tarptautinėje muzikos scenoje. Jo muzika dažnai atliekama ir transliuojama žiniasklaidos priemonėse, albumus su Ch.Hatzio muzika leidžia tokios kompanijos kaip „Naxos“, „Deutsche Grammophon“, EMI, „Sony“ ir kt.

Kompozitorius dažnai tituluojamas „vienu svarbiausių šiandien kuriančių kompozitorių“ ir „šių dienų Kanados meistru“. Jis – savitos XXI a. muzikos, kurioje dera intelektualus sudėtingumas ir aiškumas, emocinis-psichologinis betarpiškumas ir techninis įvairių medijų ir muzikos idiomų įvaldymas, pradininkas. Naujausi jo kūriniai dedikuojami klimato kaitai, geopolitinei įvairovei, čiabuvių problemoms, migracijai, aplinkosauginiam sąmoningumui ir žmogaus teisėms.

Ch. Hatzis per daugelį muzikos kūrimo metų įsitikino, kad dvasinė kelionė, kuri ir yra kompozicija, neturėtų būti racionaliai apgalvojama iš anksto.

Lemtingas susitikimas

Kantata „Wormwood (Chornobyl)“ buvo sukurta fortepijoninio trio „Gryphon Trio“ užsakymu. Kaip prisimena autorius, įprastai prieš gimstant naujam kūriniui jame susivienija daugybė jėgų, kurios inspiruoja opuso idėją. Šiuo atveju atspirties tašku tapo prieš 20 metų įvykęs pokalbis su jaunu vienuoliu.

„Tai nutiko Atono kalne, vienuolių bendruomenėje Šiaurės Graikijoje. Vienuolis užsiminė, kad Černobylio katastrofa buvo išpranašauta paskutinėje Naujojo Testamento knygoje „Apreiškimas Jonui“. Nieko nuostabaus išgirsti tokį teiginį iš stačiatikių vienuolio lūpų, turint omenyje ryškų apokaliptinį Rytų krikščioniškosios mistikos toną, prie kurio buvau pripratęs nuo vaikystės. Tuo metu šis teiginys man neturėjo konkrečios prasmės, kol prieš pradėdamas kurti kantatą paklausiau ukrainiečių kilmės violončelininko Romano Boriso, ar žodis „Černobylis“ reiškia ką nors konkretaus. Kai jis atsakė, kad tai reiškia „Pelynas“ („Apreiškimo Jonui“ knygos „mirties žvaigždė“, kuri buvo nublokšta į žemę ir užnuodijo planetos vandenis, sukeldama daugybės žmonių mirtį), iš karto supratau, kad „Apreiškimo Jonui“ knygos ištraukos sudarys didžiąją dalį kūrinio teksto“, – mistikos kupinas kūrinio atsiradimo aplinkybes prisiminė kompozitorius.

Keisto pavadinimo sutapimo tarp 2 tūkst. metų senumo knygos ir šiuolaikinio katastrofiško įvykio pakako, kad kūrybos procesas įsibėgėtų.

„Tokiam žmogui kaip aš, persmelktam krikščioniškojo misticizmo ir tikėjimo, kad net tamsiausiomis akimirkomis žmonijos istorija tėra mūsų individualus ir kolektyvinis atsakas į dieviškąjį žmonijos išganymo planą, nelengva ignoruoti tokį tekstą kaip „Apreiškimas Jonui“, – pasakojo Ch.Hatzis.

Kodėl šio teksto nenaudojo nė viename savo ankstesniame biblinėmis temomis grįstame darbe, jis aiškino tuo, kad apokaliptiniai tekstai įkūnija pavojų tapti savaime išsipildančiomis pranašystėmis.

„Tai pavojus, visais amžiais kėlęs nerimą išminčiams ir pranašysčių tyrinėtojams: juk Nostradamas sąmoningai užšifravo savo ateities pranašystes, kad jos netaptų blogio įrankiu netinkamose rankose. Tačiau pranašystės taip pat parodo, kad istorija nėra paviršutiniškų priežasčių ar atsitiktinių įvykių, tokių kaip stichinės nelaimės ar žmogaus klaidos, sankaupa. Istoriją valdo ne atsitiktinumas, o kur kas sudėtingesnis ir tikslingai sukurtas žmonijos dvasinio pakilimo planas. Galiausiai, kaip ir „Apreiškimo Jonui“ knygoje, pranašystė yra įspėjimas, o ne įvykių, kurie iš anksto nulemti, fiksavimas“, – pasakojo kūrėjas.

Kantatoje kompozitorius neapsiriboja vien „Apreiškimo Jonui“ tekstais, o papildo juos savais, visuotinį ir apokaliptinį aspektą nukreipiančiais į vidinį ir asmeninį požiūrį.

Talentas: tarp solistų – ir diskanto skaidrumu stebinantis K. Dernovyi. / Organizatorių nuotr.

Apibūdindamas kūrinio muziką Ch.Hatzis sako šiuo kūriniu siekęs tyrinėti kitokias muzikines tradicijas, priešingas toms, kuriose biblinis tekstas buvo interpretuojamas praeityje ir kurios yra už mano paties muzikinio radaro ribų.

„Tuo metu, kai meditavau apie Černobylio katastrofą, viso pasaulio žmonių mintis okupavo kita katastrofa Naujajame Orleane, netrukus po jos įvyko dar viena – Pakistane ir Šiaurės Indijoje, tad mano dėmesį patraukė ir šiuolaikiniai ne mažiau apokaliptinio pobūdžio įvykiai. Šis kūrinys turėtų įspėti mus apie apokaliptinį „čia ir dabar“. Įvairios populiariosios muzikos idiomos, naudojamos kantatos muzikoje, gimė iš noro susidoroti su šiuo „čia ir dabar“, – aiškino jis.

Tai, kad kūrinyje vyrauja gospelo muzika, atspindi dar vieną Ch.Hatzio rūpestį, susijusį su tuo, kaip krikščioniškasis fundamentalizmas formuoja dabartinę politiką. „Man sunku susitaikyti su tuo, kad padorių žmonių, gyvenančių pagal krikščioniškus principus, bendruomenės gali susitapatinti su godumo, išnaudojimo ir akivaizdžios nepagarbos žmogaus gyvybei ir gerovei politika ir tapti jos galios pagrindu. Tokį požiūrį atspindi audringas ir kovingas antrosios kūrinio dalies „Septintasis antspaudas“ charakteris. Tai „mes“ ir „jie“ mentalitetas, sumišęs su religiniais jausmais“, – aiškino kompozitorius.

Po trečiosios kūrinio dalies „Auksinis smilkytuvas“, simbolizuojančios laikui nepavaldžią dvasinės ramybės akimirką, ketvirtojoje dalyje grįžtama prie „Septintojo antspaudo“ tematikos, bet dekonstruojant jos dvasią. Penktoji dalis „Pirmieji keturi trimitai“ – esminis kūrinio dramaturgijos lūžis. Ji pradedama ankstesnės muzikos egzaltacija, tačiau čia vėl suskamba pirmojoje dalyje panaudota dvylikatonė dermė, vedanti muziką žemyn, tamsos link. Būtent šioje dalyje minima mirties žvaigždė – Metėlė (Pelynas).

Šeštojoje dalyje „Penktasis angelas“ žodžiai interpretuojami repo stiliumi, mechaniškai perteikiant biblinį tekstą, o kitos dalies „Šeštasis angelas“ muzikoje vėl grįžta trečioje dalyje girdėtas bizantiškasis giedojimas ir skambus choralas. Aštuntoje dalyje „Paskutinės negandos“ dominuoja dvylikatonė dermė, kontrastuojanti su skaitovo perteikiamais tekstais.“

Vilties simbolis

Fortepijoninis trio kantatoje traktuojamas įvairiapusiškai: kartais jis groja tradiciškai, kaip kamerinės muzikos ansamblis, kartais tampa ritmo grupe, akompanuojančia dainininkui ir pritariantiesiems balsams. Tam tikrose kantatos dalyse trio instrumentai tarsi išsiskiria ir groja po vieną.

Paskutinės „Wormwood (Chornobyl)“ dalies „Eikime naujon Jeruzalėn“ muzika neturi jokios bendros teminės ar stilistinės medžiagos su ankstesniais kantatos epizodais. Čia dainuoja diskantas, metaforiškai papildantis visą kūrinio veikėjų būrį, gana ilgą laiką jam akompanuoja tik smuikas.

Kaip teigia kompozitorius, diskantas simbolizuoja pagrindinių kūrinio veikėjų baritono ir vokalisto dvasinį atgimimą, atitinkantį Jėzaus pamokymą: „Iš tiesų sakau jums: jeigu neatsiversite ir nepasidarysite kaip maži vaikai, niekaip neįeisite į dangaus karalystę“ (Mt 18.3), arba Izaijo pranašystę: „Juos prižiūrės mažas vaikas“ (Iz 11.6).

Ch.Hatzis prisimena: „Šios giesmės muzika ir tekstas man atėjo į galvą ryte, kai su žmona vaikštinėjome po mišką, esantį netoli mūsų namų. Esu dėkingas Dievui už tokias akimirkas, nes jos nutinka tada, kai mažiausiai tikiesi, neįdedant jokių pastangų ar darbo. Tam tikra prasme, visą kantatą galima laikyti kūrybiniu tos akimirkos nušvitimu.“

Gimus finalinei kūrinio giesmei, daug gilesnę prasmę įgavo prieš tai sukurtos dalys. Ch.Hatzis sako per daugelį muzikos kūrimo metų įsitikinęs, kad dvasinė kelionė, kuria ir yra kompozicija, neturėtų būti racionaliai apgalvojama iš anksto. „Ji privalo būti grindžiama dvasiniu pasitikėjimu ir tikėjimu, kad kompozitoriui tapus dvasiniu kanalu, būtinai įvyks kažkas, kas padarys muziką vertingą kitiems. Kantatai „Wormwood (Chornobyl)“ nušvitimu tapo vaikas, vedantis devynių dalių (devyni – numerologinis Jėzaus Kristaus skaičius) procesiją į šviesią pabaigą paprasčiausios dainos pavidalu“, – sako jis.

Kas? Ch. Hatzio kantata „Wormwood (Chornobyl)“.

Kur? Kauno valstybinėje filharmonijoje.

Kada? Lapkričio 18 d. 18 val.