Iliustruotas pasakojimas

Vaikams skirtose knygose apstu iliustracijų, tačiau jomis dažnai domisi ne tik skaitantieji, bet ir raidelių dar nepažinusieji.  Vaikystėje iš pradžių atrandame vaizdus jų perteikiama prasme, o tik tada, jau išmokę skaityti, susipažįstame su tekstu. "Vaikai, kurie dar nemoka skaityti, kartais varto knygą tik dėl paveikslėlių jose. Tokiu atveju iliustracija yra raktas į tą pasaulį, kuris yra knygoje", – sako M.Vaicenavičienė.

Paveikslėliai gali palyginti, paaiškinti tekstą, gali patys pasakoti istoriją kartu su tekstu, – jų funkcija, anot menininkės, labai priklauso nuo knygos, teksto ir vaizdo santykio.

"Dailės kūrinio koncepcija yra labai plati, į kurią įeina ir iliustracijos poaibis. Iliustracijai svarbūs ir būdingi yra šie aspektai: tai, kad ji dažniausiai yra kuriama konkrečiam tikslui, ir tai, kad įprastai ją reikia sukurti gana greitai ir kuo efektyviau. Kuriant iliustraciją svarbu rasti aukso viduriuką tarp sugaištamo laiko ir perteikiamos žinutės aiškumo", – sako menininkė. Tačiau iliustracija gali būti pateikta ir kaip savarankiškas meno kūrinys, kuriam nebūtinas knygos kontekstas – atsidūrusios kitoje aplinkoje jos atranda sau tinkamą vietą.

"Žinoma, visos knygos yra skirtingos, bet kai vaizdas gražiai kalba su tekstu, tai labai praturtina tą pasakojimą", – įsitikinusi dailininkė, pati neapsiribojanti tik vizualiniu knygos apipavidalinimu.

M.Vaicenavičienės knygą "Kas yra upė" drąsiai galima vadinti išskirtine. Knyga, kuriai menininkė sukūrė tiek tekstą, tiek iškalbingas iliustracijas, pelnė ne vieną apdovanojimą nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose: pripažinta geriausia pažintine knyga vaikams (IBBY Lietuva, 2020 m.), pelnė Domicelės Tarabildienės premiją už gražiausią metų knygą (IBBY Lietuva, 2020 m.), Pasauliniuose iliustracijos apdovanojimuose išrinkta geriausia knyga vaikams ir pelnė pagrindinį apdovanojimą (2018 m.).

Įvertinimas: knyga "Kas yra upė", kuriai menininkė sukūrė tiek iliustracijas, tiek tekstą, pelnė apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. / V. Juozaičio nuotr.

Tarp fantazijos ir tikrovės

M.Vaicenavičienė prisipažįsta visada mėgusi kurti vaizdus, kurie pasakoja istorijas. Nuo mažų dienų, nuo pat vaikystės ji "leisdavusi" savo knygeles, tad ir studijos Vilniaus dailės akademijoje nebuvo atsitiktinės. "Iliustracijos – labai efektyvus būdas kalbėti apie pasaulį, apie tai, kas man svarbu", – apie savo kūrybos pasirinkimus pasakojo M.Vaicenavičienė.

Įkvėpimo ji sako besisemianti iš gamtos, kurią kasdien mato ir stebi. "Įkvepia ir vaikystės prisiminimai, meno istorijos kontekstai, kurie man yra įdomūs. Mane skatina kurti problemos, kurias matau vykstančias aplinkui ir į kurias man norisi reaguoti. Manau, kad įkvėpti gali daugybė dalykų, kurie dažnai būna artimai susiję ir vienas su kitu susipynę", – pasakojo menininkė.

Pastaruoju metu jos knygos labiau dokumentinės, tad didžiausias iššūkis – viską pavaizduoti tiksliai. "Pavyzdžiui, jeigu iliustruoju XIX a., stengiuosi kuo tiksliau perteikti, kokie tuo metu buvo drabužiai, indai, baldai, žmonių gyvenimas, jiems kilę rūpesčiai. Visada išlieka iššūkis pavaizduoti jausmą, ir tai, kas yra už vaizdo. Bandau padaryti taip, kad vaizdas pasakotų ne tik tai, kas yra, bet ir kodėl kažkas vyksta. Stengiuosi, kad viename nejudančiame vaizde susikauptų visas pasakojimas", – sako menininkė.

Kurdama knygą vaikams sukuri ištisą savo knygos pasaulį, visumą, erdvę. Čia gali sudėti ką tik nori.

Idėjoms atskleisti ji renkasi mišrią techniką: piešianti spalvotais pieštukais, paprastu pieštuku, lieja vandeniniais dažais. "Taip pat mėgstu piešti akvarele arba guašu, nes tada galiu išgauti tokių tekstūrų spalvų perėjimų, kokie man patinka labiausiai", – aiškino M.Vaicenavičienė.

Be amžiaus cenzo

Menas apdovanoja ne tik tą, kuris juo gėrisi, bet ir tą, kuris kuria. "Džiugina tai, kad kurdama knygą vaikams sukuri ištisą savo knygos pasaulį, visumą, erdvę. Čia gali sudėti ką tik nori, net jeigu to ir nėra mūsų pasaulyje. Labai smagu, jeigu tas pasaulis, kurį aš nupiešiu, randą kelią į skaitančių vaikų širdis. Džiaugiuosi, kai tas knygos pasaulis kalbasi su jais, jų pasauliu ir jų patirtimi. Man visada labai įdomu, kai vaikai pasakoja apie tai, ką pastebi knygose ir kodėl tai pastebi. Tada suprantu, kuo knyga juos užkabina, paliečia jų vidų", – auditorijos ir pačios atradimais džiaugėsi M.Vaicenavičienė.

Iliustratorė įsitikinusi: pažinti meną ir jį suprasti šiais laikais itin pravartu, tai naudinga visapusiškam lavėjimui, ypač – šiuolaikiniame kontekste.

Technika: dailininkė sako mėgstanti akvarelę, guašą – tada ji išgaunanti geriausius spalvų perėjimus. / V. Juozaičio nuotr.

"Vaizdai, esantys aplink mus, dabar turi labai didelę prasmę ir svarbą, nes žmonės yra apsupti reklamų, filmų, besikeičiančių ženklų, kuriuos yra svarbu suprasti. Jų išmanymas padeda susivokti šiame pasaulyje. Menas yra įdomus ir iš teorinės pusės besimokant kontekstus, ir iš praktinės pusės mokantis suprasti, kaip tai veikia. Jeigu kažko niekada nepabandai, tai ir nežinai, ar gali tuo užsiimti ir kurti prasmingus dalykus", – meninės edukacijos svarbą pabrėžė dailininkė.

Nors autorės iliustruojamos knygos skirtos vaikams, ji pati nelinkusi sprausti jų į griežtus rėmus. "Mano knygos skirtos labiau vaikams, tačiau kurdama niekada nemanau, kad jos yra skirtos tik vaikams. Juk nėra uždarų vaikų knygų lentynų. Stengiuosi kurti knygas, kurios man atrodytų įdomios ir tada, kai buvau dar vaikas, ir dabar, kai esu jau suaugusi. Tai man padeda surasti ryšį su didesne auditorija, pasiekti daugiau žmonių", – atviravo menininkė.

Kas? Kūrybinės dirbtuvės ir susitikimas su knygų iliustratore M.Vaicenavičiene.

Kur? Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 322 kab.)

Kada? Rugsėjo 4 d. 12 val.

Būtina išankstinė registracija el. paštu [email protected], telefonu (8 37) 324 225.