Trumpa tango pamoka

Nors save vadina tik socialiniu šokėju, bet ne profesionalu, apie tango E.Kolevaitis galėtų kalbėti ištisas valandas – aštuoneri metai ant parketo, kaip jis pats sako, perniek nenuėjo.

Vyras žino ne tik kaip vesti moterį, kad ši viso šokio metu neatmerktų akių, bet ir nesunkiai išvardytų kone pusšimtį vietų Buenos Airėse, kur vakarais susirenka aistringiausi tango šokėjai. Vienoje tokių jis sutiko ir Blankitą – gražuolę senjorą žilų plaukų kuodeliu, pečius siekiančiais auskarais ir pavojingais aukštakulniais. Tiesa, apie 95-erių divą, prieš savaitę viešėjusią Kaune, kiek vėliau.

"Pirmiausia papasakosiu apie patį tango. Na, kad aiškiau būtų", – prieš pradėdamas kelionę po naujausią, pirmą ir kol kas vienintelį nuotraukų albumą "Tango" E.Kolevaitis kvietė į šokio pamoką.

Nors tango pulsuoja jausmais, šokti vien tik širdimi nepakanka – reikia mokėti žingsnelius ir išmanyti taisykles. Tarkim, save gerbiantis vyras į šokių aikštelę neišeis apsirengęs trikotažiniais marškinėliais, o moteris į partnerio kvietimą atsakys tik akimis. Daugiau nei viena tanda su pasirinktu partneriu ant parketo – nebylus sutikimas pratęsti pažintį pasibaigus šokių vakarui, o nebaigta tanda – įžeidimas.

"Tanda – tai trys arba keturi tango, valsai ir milongos iš eilės. Vieną nuo kitos tandas skiria bet kokia, tai yra – ne tango muzika, trunkanti iki minutės. Šokti užsklandos metu yra nepriimtina", – argentinietiško tango abėcėlę vardijo E.Kolevaitis.

Apie europietišką tango tąsyk nekalbėjome. Pastarasis – sportinis, ribojantis akių kontaktą, todėl ir šokėjų aistra čia suvaidinta. Priešingai nei argentinietiškame tango, kur nėra išankstinės choreografijos, tik emocijos, išreiškiamos laisvu kūnu, tyliais atodūsiais ir dailininko teptuko vertomis veido mimikomis.

Šokiui amžius nesvarbus

E.Kolevaitis – ne tapytojas, todėl tango emociją jau daug metų fiksuoja fotoaparatu. Antai Latvijoje į jo objektyvą papuolė paplūdimio namelyje šokančios poros ir smalsiai pro vitrininį langą jas stebinti mergaitė. Ukrainoje, Petro Porošenkos konditerinėje pyragaičius apžiūrinėjanti smaližė ir šalia jos besisukanti pora, kurios širdys salsta ne nuo cukraus.

"Štai čia ir Blankita. Pirmą kartą pamačiau ją Buenos Airėse, fotografuodamas šokėjus. Kai viena moteris mane pakvietė šokio, paklausiau, ar jos mama, t.y. Blankita, negalėtų pasaugoti mano fotoaparato. Išgirdusi tai, moteris susiėmė už galvos. "Čia juk Blankita!" – sušuko ji", – pirmąją pažintį su tango legenda, šokančia nuo penkiolikos metų, prisiminė kaunietis.

Vos tik pamatęs Blankitą, E.Kolevaitis suprato, kad ji verta vietos jo nuotraukų albume.

Tada vyras suprato, kodėl visi šokėjai pirmiausia sveikinasi su Blankita, kurios tikrojo vardo E.Kolevaičiui nepavyko sužinoti, ir kodėl ji renkasi, su kuo eiti į šokių aikštelę, o kieno kvietimą ignoruoti. Gražuoliui barzdočiui, prižiūrinčiam tango teisėjus, impozantiška senjora tąkart neatsakė, o judviejų duetas iliustravo vieną albumo "Tango" puslapių.

"Ši nuotrauka atspindi, ką noriu pasakyti apie tango. Šokiui nesvarbu, esi milijonierius ar gatvės šokėjas, tau 30 metų ar dvigubai tiek", – keliautojas grįžo prie albumo viršelio – nepažįstamos poros portreto, kuris, anot jo, puikiai iliustruoja tango ir partnerių vaidmenį jame.

Nors šokio vedlys yra vyras, o moteris dažniausiai šoka užsimerkusi, istoriją, trunkančią kelias minutes, pora kuria kartu. Todėl tik nuo jųdviejų priklauso, ar pasakojimas bus persmelktas aistros, ilgesio, melancholijos ar kitų jausmų.

Pasiilgsta gyvos muzikos

"Šokant išgyvenamos labai stiprios emocijos", – pakomentavo E.Kolevaitis, o tolimesnės nuotraukos tik darsyk paliudijo, kad tango – tai ne tik šokis, o kalba, skirtingų žmonių lūpose skambanti vienodai.

Šokiui nesvarbu, esi milijonierius ar gatvės šokėjas, tau 30 metų ar dvigubai tiek.

Antai nuotraukoje, darytoje Buenos Airėse, viena kitą glėbyje laiko dvi šarmingos moterys, tatuiruotomis rankomis ir gėlėmis papuoštais plaukais. Šalia – trumpaplaukė dama ir iš malonumo tirpstanti jos partnerė.

"Taip, tango šoka ir biseksualai. Šoka ir vyrai", – tačiau dažniausiai jie tai daro ne dėl liepsnojančių aistrų vienas kitam, o dėl noro geriau pažinti moteris.

Tuo tikslu augaloti vyrai neretai apsiauna net ir aukštakulnius. Be pastarųjų tango neįsivaizduojamas, kaip ir be puošnių suknelių, sunkių kvepalų, pinigų, flirto ir muzikos. Pradžioje tango buvo šokamas ritmą mušant būgnais. Vėliau prie mušamųjų diktuojamo ritmo prisijungė kiti instrumentai – gitara, fleita ir smuikas. Retsykiais gitarą keisdavo mandolina, akordeonas arba klavišiniai. Ypatingą ir visam pasauliui žinomą skambesį tango muzika įgavo dėl bandonijos – dumplinio liežuvėlinio instrumento iš rankinių armonikų šeimos. Tiesa, dabar gyva muzika retai skamba. Ją keičia įrašytos melodijos.

"Žinoma, kur kas smagiau šokti skambant gyvai muzikai", – sentimentų tam, kas pamažu tampa istorija, neslėpė kūrėjas.

Išskirtinės asmenybės

Didesnė dalis E.Kolevaičio nuotraukų pasakoja vyresnio amžiaus žmonių istorijas. Tų, kurie užaugo su tango ir jame tebegyvena. Tai ir nuostabioji Blankita, ir 57-erių tango mokyklos savininkas Nestoras Luisas Pellicciaro, ir 69-erių milongos mokytojas Antonio Tono Gallesio, ir Luisa Ines Anatlerio, arba tiesiog Coco. Žymaus šokėjo Osvaldo Hernesto Carteri, su kuriuo pragyveno 58 metus, našlei dabar 79-eri, o tango jai iki šiol mena gražiausią laiką.

"Tango – pats sentimentaliausias šokis pasaulyje. Grynas švelnumas, apsikabinimas, ryšys su partneriu ir jo jausmais. Tu apkabini nepažįstamą žmogų ir šios trys minutės, kurias praleidi su juo, yra tavo gyvenimo meilė, tas tris minutes jautiesi jo moterimi. Kiek prisimenu, Osvaldas visada kalbėdavo: "Šoku su savąja storule, ir pasaulyje tėra vien ji, aš, tango ir muzika. Nieko daugiau. Šoku su kita moterimi – ir viskas taip pat, šias tris minutes tu esi įsimylėjęs ir išsakai savo jausmus. Šį šokį reikia jausti, o ne tiesiog ateiti pašokti", – kauniečiui į šalį padėjus fotoaparatą, širdį jam liejo anapilin iškeliavusio šokėjo mylimoji.

E.Kolevaičiui atsivėrė ir Maria Figini su Juanu Roberto Aldaxu. 58-erius metus santuokoje gyvenanti pora keleriems metams buvo apleidusi tango. Viskas dėl moterų, kurios išvaizdžiam vyrui rodė ypatingą dėmesį. Atgal į šokių aikštelę sutuoktiniai grįžo prieš penkiolika metų, tiesa, su sąlyga, kad nešoks su kitais partneriais.

"Kodėl mano nuotraukose dominuoja branda? Todėl, kad vyresnių žmonių veiduose gilesni jausmai ir daugiau išgyvenimų. Daugiau dvasinio kontakto. Jauniems žmonėms būdinga fizinė aistra", – šypsojosi šokantis fotomenininkas.

Santykių barometras

Nuotraukų albume "Tango" kone 400 nuotraukų, parvežtų iš Buenos Airės, Maljorkos, Gran Kanarijos, Kijevo, Liepojos, Jūrmalos, Rygos, Varšuvos, Lisabonos, Vilniaus, Palangos ir Kauno. Tačiau šis pasakojimas ne apie vietų puikumą.

"Aplankytos šalys čia nesvarbios. Nuotraukomis norėjau parodyti šio šokio paplitimą, nes tango – reiškinys. Žinote, pažiūrėjęs mano albumą vienas tango mokytojas iš Maskvos pasakė: dabar aš dar labiau supratau, kodėl noriu šokti", – E.Kolevaitis vylėsi, kad toks pats suvokimas aplankys kiekvieną, bevartantį tango bibliją.

Pora, už kelių tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos tango šokanti neįgaliųjų vežimėliuose, tai jau suprato. Kaip ir kaimynas iš Lenkijos. Patirtas insultas aistringo šokėjo nesugniuždė. Nors sunkiai valdo kūną ir ramstosi lazdele, dukart per metus kartu su žmona jis atvyksta į Vilnių, kur organizuojami tango festivaliai. Kartą per metus tango pirtį savo sodyboje užkuria ir pats E.Kolevaitis. Tris dienas – nuo penktadienio iki sekmadienio trunkantis tango aistruolių susibūrimas, anot E.Kolevaičio, privilioja ir pavienius šokėjus, ir poras. Jei pastarųjų santykiai pakibę ant plauko, tango esą sudėlioja taip, kaip reikia, – suklijuoja arba išskiria amžiams.

"Beje, tango labai gera prevencija nuo neištikimybės, nes vyrai šokio metu gali oficialiai apkabinti svetimą moterį", – šelmiška nata pokalbį baigė fotomenininkas.