"Mano namų avys" – taip savo personalinę parodą pavadino skulptorius Nerijus Kisielius. Nuoširdžius, sugestyvius jo kūrinius iš bronzos galima pamatyti meno galerijoje "Kauno langas".

Kalbėjimas per avis

Avis – gerai visiems žinomas simbolis, tarsi įpareigojantis be galo jautriai, subtiliai jį interpretuoti. Paklydusi, žuvusi avelė... Kristui ji buvo svarbiausia: "Kaip jums atrodo: jeigu kas turėtų šimtą avių ir viena nuklystų, argi jis nepaliktų devyniasdešimt devynių kalnuose ir neitų ieškoti nuklydusios?" – rašoma evangelijoje pagal Matą.

Skulptoriui N.Kisieliui avis pirmiausia asocijuojasi su jo namais, kuriuose menininkas šiuos šiurkščiavilnius gyvūnus augina jau aštuonerius metus: maitina, kerpa, rūpinasi, padeda ateiti į pasaulį, jaudinasi dėl jų – kiekviena yra labai brangi.

Kai turi pusės šimto avių bandą, myli šiuos romius gyvūnus, natūralu, kad jie tampa ir kūrybos, išsisakymo kalba, perteikia estetines, etines nuostatas. Ko gero, "kalbant avimis", "per avis" jau savaime bylojamos aukščiausios etinės vertybės. Teigiama, kad net vedama mirti avis (kiekvienas gyvūnas tai instinktyviai jaučia) nesipriešina, romiai priima lemtį. Tiesa, N.Kisielius augina ne mėsines, o šiurkščiavilnes, kurių genofondas ypač saugomas. Jos vertinamos dėl vilnos, kurią sutuoktiniai Dalia ir Nerijus velia, iš jos kuria paveikslus, skulptūras. Jos buvo pristatytos Lietuvoje, Švedijoje, Norvegijoje.

Skulptūra iš bronzos, galima sakyti, N.Kisieliaus žydroji paukštė (nors turbūt reikėtų sakyti – žydroji avis). O jai, auginant nemažą avių bandą, gyvenant ūkiškai Lepelionių vienkiemyje, pagaliau nuolat tobulinant vėlimo meną ir dar dirbant keramikos studijos meno vadovu-dailinininku Stakliškių kultūros centre, ne taip paprasta atsidėti. "Žmona svajoja daugiau laiko skirti tapybai, o aš – skulptūrai iš bronzos, – išsitaria N.Kisielius, – nors abu Vilniaus dailės akademijoje baigėme skulptūros studijas."

Įkvėpėja – gamta

Dar besimokydami akademijoje, Kisieliai – abu miestiečiai – išmainė sostinės triukšmą į ramų vienkiemį ir tai nebuvo deklaratyvi poza ar užgaida. Tame vienkiemyje jie gyvena iki šiol. Tiesa, pamėgino ir gyvenimo svetur, Norvegijoje, bet nuvykę ir net išmokę kalbą bei susiradę darbus (beje, apie jų skulptūras iš vilnos rašė ne vienas Norvegijos laikraštis), menininkai tik dar aiškiau suprato, kad geriausia vieta gyventi yra Lietuvoje, Lepelionių kaime.

Skulptūras kuriant iš vilnos, pastaroji medžiaga jau savaime diktuoja savitą plastiką bei estetiką. Visai kas kita – tvirtos, nedidukės, namų interjerui pritaikytos skulptūros iš bronzos. Akivaizdu, kad skulptorius nuoširdus, nemėgina nerti į fantazijos paribius, pergudrauti gamtos, nes būtent joje N.Kisielius patiria nuostabą, ja žavisi, patiria stebuklo slėpinį.

Pavyzdžiui, skulptūra "Dviese": per dviejų avių – motinos ir ėriuko – kūno formas perteikiamas ypatingas švelnumas, gyvybės, motinystės misterija – kūrinys, sklidinas išgyvento grožio pajautos ir ramybės. Kitoje skulptūroje tokiu pačiu pavadinimu "Dviese" – jau du ėriukai, įkūnijantys trapumą, šilumą, globos prasmę: jie guli vienas šalia kito, maži, bejėgiai, vienas kitą šildydami.

Žiūri į skulptūrą ir, atrodo, matai, kaip menininkas savo avių ūkyje ties vilnotais gyvūnėliais kaskart sustingsta minutėlę, grožėdamasis, išgyvendamas patiriamą būties slėpinį, o paskui mėgina visa tai pakartoti per formą, kad galėtų pasidalyti sielos jautrumu, tuo, kas pamatyta, išjausta, patirta.

Tavo ar mano?

Parodoje "Mano namų avys" – ne tik šių mielų gyvūnų skulptūros. Personalinė N.Kisieliaus paroda apima septynerių metų laikotarpį, eksponuojami kūriniai "Žvakidė", "Šventasis", "Namas po klevu", "Sugrįžimas", "Rytas" ir kt.

Sunkiai akis galima atplėšti nuo namo keturiomis kojomis (skulptūros taip pat pavadintos "Dviese") – žaismingo kūrinio, nestokojančio humoro, ironijos, tačiau drauge atveriančio ir, regis, paprastos minties – mano namai – gylį. Kaip gerai jei namas turėtų kojas, ar ne? Betgi jas ir turi, jo kojos esame mes, ypač jei tai – šeimos namas, darnos, harmonijos ("namo kojos" nukreiptos į tą pačią pusę) buveinė.

Tačiau svarbiausia N.Kisieliaus kūriniuose netgi ne idėja, o pati forma – išgryninta ir išorė, ir vidus. Kartu ji ir paprasta, ne stilizuota, tarsi kasdien matoma, žvelgiant su meile, ir apibendrinta, subtiliai sakrali ir atvirai nuoširdi. Regis, skulptorius tik perteikia tai, kas jį sužavėjo, nustebino, įstrigo, ties kuo jis stabtelėjo, nieko per daug neišmąstydamas, negudraudamas, todėl šiaip jau sunkoki ir tvirti kūriniai turi įstabaus lengvumo. Neabejoji kūrinių nuoširdumu, gerąja jų aura.

Žinoma, parodoje dominuoja avys ("Avis su paukščiu", "Ėriukas", "Laukiančioji", minėtosios – "Dviese"). Kaipgi kitaip, N.Kisielius jomis ir klausia, ir atsako: "Tavo namų avys ar mano namų avys. Tai tas pats dalykas, tik iš skirtingų požiūrio taškų. Tai, kas mano, yra ir tavo. Mūsų pasaulis yra namai, mes esame šių namų nariai. Avių tematika man labai artima, joje randu naujų idėjų ir inspiracijų. Namų tematika sieja visus žmones. Žemiški namai su savo rūpesčiais jaudina ir aktyvuoja mano kūrybines galias. Dangiški namai – siekiamybė, gili tema."

Kas? N.Kisieliaus skulptūrų paroda "Mano namų avys".

Kur? Galerijoje "Kauno langas".

Kada? Veikia iki lapkričio 10 d.