Būtent šis klausimas ir kilo lankantis Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto galerijoje „Muitinė“ veikiančioje parodoje „SubNet“ (kuratorė Kamilė Vaškelytė-Grigaitytė). Parodos autorius – „SubNet“ – JAV 2021 m. rudenį susikūręs anoniminis naujųjų medijų meno projektas, tyrinėjantis internetinės tapatybės formavimosi veidrodžio etapą, metantis iššūkį technologijų ir kapitalizmo pažadams, politikai ir galios dinamikai.
Nieko nesupratau ne dėl to, kad nepatyriau vaizdo meno katarsio ar tiesiog neaiškiai parodytas kūrinys.
Daug apie šią parodą neskaičiau, tik skrolindama feisbuke pamačiau, kad sukurtas renginys. Bandžiau gilintis, kas ir kur, tačiau pritrūko kantrybės ir išėjau pasižiūrėti, kas naujo įkelta į instagramo storius (3). Vis dėlto, pakviesta pažįstamos, užsukau apsišniukštinėti, ką tokio „įdomaus ir netikėto“ man parodys apie internetą.
Praeina 2, 3, daugiausia 5 sek., ir aš užkabinta lyg su meškeriniu valu. Thank God (4) spėjau galerijos erdvėje prisigriebti vertimą iš anglų kalbos į lietuvių, nes galiausiai supratau, kad nieko nesupratau.
Nieko nesupratau ne dėl to, kad nepatyriau vaizdo meno katarsio ar tiesiog neaiškiai parodytas kūrinys. Žiūrėdama patį pirmą kūrinį – „notes on the real“ (2021) ir sekdama išverstu tekstu, sekundę nesupratau vertimo į lietuvių kalbą, nes žodžiai buvo tokie sunkūs, jog galvojau, kad skaitau kita kalba.
Toliau žiūrėdama video- lyg „Subwaysurf brainrot generator“ (5) programos sugeneruotą vaizdo įrašą, supratau, kad viską, ką jis sako angliškai, aš suprantu, tačiau informacija įeina į smegenis, išsiverčia kelis žodžius, sugeneruoja savo išvadą ir išeina. Tuo pat metu sekdama, kas sakoma ir kaip išversta, suprantu, kad lietuvių kalbos pateiktas tekstas nerezonuoja su manimi ir skamba kaip nesąmonė, tačiau gilinantis į vaizdo įrašą tampa aišku, kad viskas tinkama, skamba logiškai.
Savęs paklausiu – kur čia matomas manęs kaip vartotojo kūrimas? Nesusireikšminusi keliauju iki kito kūrinio, kuris, įtariu, vėl nenustebins.
Sustoju prie kampo, plane pažymėtu 2-uoju numeriu. Ant grindų paguldytas ekranas, kuriame prasideda vaizdo įrašas „culture os as syntax error“ (2024–2025). Jame cyberpunk (6) stilistikos vaizdo įraše japonišku akcentu kalbanti moteris mezga pokalbį su manimi, klausia, ar čia atvyko, kas yra vartotojas, teigianti, kad aš ir ji esame viena sistema – „aš esu tai, ką tu vartoji, ir tu esi tai, ką aš kuriu“. Suprantu, kad ištarus tą frazę apsikeičia vaidmenys – nebe mes valdome kultūrą, o ji pradeda valdyti mus. Žiūrovas tampa ne stebėtoju, o sistemos dalimi. Kultūra čia veikia ne kaip paprastas kūrinys, o kaip aktyvi sistema, formuojanti mūsų pojūčius, kalbą ir net jausmus.
Man mama dažnai juokais sakydavo, kad jeigu tavęs nėra internete, neegzistuoji ir realiame pasaulyje. Nežinau, iš kur ji ištraukė šią frazę, tačiau būtent ji surezonavo su kitu, atskirame kambaryje paliktu kelių sekundžių vaizdo įrašu. „Who-is-SubNet.Chptr0.6.6._R-U_Live?“ (2024). Jis klausia: „Jei kompiuteris transliuoja jūsų duomenis, ar tai reiškia, kad gyvensite amžinai?“ Po šios itin dažnai girdėtos frazės ėmė atrodyti, kad gavau širdies smūgį. Prisėdau, žiūrėjau į jį lyg iš naujo žiūrėčiau „Titaniko“ filmo pabaigą.
Ilgainiui vaikščiodama po parodą pradedu jausti, tarsi mane sektų interneto platybių dvasia, kirbanti mintyse ir vis kvestionuojanti mano pačios įsivaizdavimą apie tai, kas yra internetas, kokios jo platybės, ribos – gal jis kaip tik kaip juodoji skylė, kurios išmatuoti neįmanoma. Vis dėlto, skaitant kai kuriuos vertimus prieš žiūrint vaizdo įrašus, jie pradeda skambėti kaip siaubo poezija, kurios galią gali jausti žodžiuose. Nors žinai, kad čia ir dabar jokie robotai androidai (7) tavęs neužpuls, tačiau minimali baimė dėl ateities ir technologijų pradeda po truputį ropštis viršun.
Paskutinius vaizdo įrašus žiūrėjau su dar didesniu dėmesiu ir baimės pojūčiu. Jau net nebegirdėjau, ką man pasakoja pats naratorius, tik gaudžiau man baisius žodžius: „vartotojas“, „metavisata“, „sistema“, „programinė įranga“. Visa parodos ekspozicija ir kompozicija vertė mane pasijusti, kad esu matricoje ir visa tai, kas atrodė tikra, tapo nepatogu.
Kiek esu mačiusi kūrinių, parodų, susijusių su internetu, metavisatomis, nė viena nepaveikė tiek, kiek ši. Nežinau, ar tiesiog taip sutapo, kad mano vidinė universe (8) align’ino (9) su parodoje esančia esybe, tačiau išėjusi iš parodos jaučiau: galvoje pradėjo formuotis nauji neuronai, o akys dar labiau išplatėjo.
Tiesioginių rekomendacijų tiesioginių nedaliju, tačiau skatinu apsilankyti ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir jaunimą, – pasėdėti ir pamąstyti. Gal nepamatys naujų idėjų, bet prisirinks daug naujų naujiems memams (10) kurti. Pabaigoje palieku frazę, kurią išsinešiau iš parodos: „Ar todėl aš jaučiuosi toks vienišas, nors esu apsuptas daugiau ryšių nei kada nors anksčiau?“
1 – to scroll – naršyti
2 – „iPad“ kids – šnekamojoje kalboje vartojamas terminas, apibūdinantis mažą vaiką, paprastai priklausantį alfa kartai (gimusį po 2010 m.), kuris, kaip manoma, yra pernelyg priklausomas nuo ekranų, ypač „iPad“, kad galėtų pramogauti ir įsitraukti (išversta su deepl.com)
3 – story – istorija
4 – thank God – ačiū Dievui
5 – subwaysurf brainrot generator – dirbtiniu intelektu paremtas įrankis, leidžiantis greitai ir lengvai kurti trumpus vaizdo įrašus su „Subway Surfers“ žaidimo fone. Vartotojas gali pasirinkti animuotą žaidimo klipą, įkelti savo tekstą ar nuorodą (pvz., „tweet“, tinklaraščio ar „LinkedIn“ įrašą) ir sistema automatiškai sugeneruoja vaizdo įrašą su pasirinktiniu garsu, tekstu ir fonine muzika („ChatGPT“ sugeneruotas tekstas)
6 – cyberpunk – postmodernistinis mokslinės fantastikos žanras, kurio pagrindinis bruožas yra labai aukštas technologijų lygis (ypač informacinių technologijų ir kibernetikos).
7 – robotai androidai – žmogaus pavidalo robotai, sukurti imituoti išvaizdą, judesius ir (kartais) elgseną kaip tikri žmonės.
8 – universe – visata
9 – align – suderinti / priderinti
10 – memas – humoristinis ar informacinis vaizdas, tekstas, vaizdo įrašas ar idėja, kuri greitai plinta internete, dažnai su nedideliais pakeitimais.
Kas? Paroda „SubNet“.
Kur? Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto galerijoje „Muitinė“.
Kada? Veikia iki liepos 18 d.
Naujausi komentarai