Scenoje – svajonių opera

Pradedamasis XXI Pažaislio muzikos festivalio koncertas vyks tradiciškai Pažaislio vienuolyne birželio 5 d. Festivalis lieka ištikimas per du dešimtmečius suformuotoms tradicijoms ir, kaip kasmet, pradedamojo koncerto vairą patiki netikėčiausių muzikinių idėjų generuotojui, iškiliam Lietuvos dirigentui Gintarui Rinkevičiui bei jo vadovaujamam Lietuvos valstybiniam simfoniniam orkestrui (LVSO).

Pirmoji šiųmečio festivalio dovana klausytojams – pradedamajame koncerte skambėsiantis vienas populiariausių operos aukso fondo kūrinių, kurio inscenizavimu didžiuojasi kiekvienas teatras, o pagrindinių vaidmenų atlikimas šiame spektaklyje yra kiekvieno operos solisto svajonė. Šis išskirtinis kūrinys – Giacomo Puccini opera "Toska", kurios koncertiniu atlikimu nuostabioje Pažaislio vienuolyno prieigų aplinkoje galės mėgautis į festivalio pradedamąjį koncertą susirinkę tikros muzikos mylėtojai.

Diriguojant G.Rinkevičiui, operą atliks LVSO, prieš metus šios operos pastatyme Kinijos Respublikoje dalyvavęs Kauno valstybinis choras (meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas Petras Bingelis) ir geriausi lietuvių solistai, specialiai šiam projektui sugrįžtantys iš įvairiausių pasaulio operos teatrų scenų.

Garsūs atlikėjai

Primadonos Florijos Toskos partiją atliks vienas ryškiausių šių dienų Lietuvos sopranų – Sandra Janušaitė, ją įsimylėjusio dailininko Kavaradosio personažą galingu tenoru įkūnys Londono, Bazelio, Amsterdamo, Miuncheno ir kituose žymiausiuose operos teatruose dainuojantis Vaidas Vyšniauskas, užsienyje geriau žinomas kaip Kristian Benedikt.

Romos policijos viršininko, barono Skarpijos partiją dainuos tvirtai boso ir baritono repertuaro aukštumomis žengiantis Eseno (Vokietija) operos teatro solistas, vienas žymiausių Richardo Wagnerio operų atlikėjas Almas Švilpa, o buvusį Romos Respublikos konsulą Čezarę Andželotį įgarsins sodraus tembro bosas Tadas Girininkas, kurio pavardė vis dažniau pastebima išskirtinių operos pastatymų afišose.

Policijos agentą Spoletą dainuos publikai gerai pažįstamas tenoras Audrius Rubežius, charakteringą zakristijono personažą spalvingu baritonu perteiks Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Arūnas Malikėnas, džiugins Mariaus Rinkevičiaus skambiu diskantu dainuojama piemenėlio partija.

Sukūrimo istorija

G.Puccini opera "Toska" – vienas dažniausiai teatrų repertuaruose figūruojančių kūrinių. Libretą operai pagal prancūzų dramaturgo Victorieno Sardou pjesę sukūrė nuolatiniai G.Puccini bendražygiai Luigi Illica ir Giuseppe Giacosa. Operos premjera įvyko Romoje 1900-aisiais.

Dramos autorius V.Sardou šią pjesę kūrė specialiai garsiai to meto artistei Sarah Bernhardt, kuri po jos atlikimo imta tituluoti žymiausia visų laikų aktore. G.Puccini, pamatęs pjesę Milano teatre, iškart kreipėsi į savo leidėją Giulio Ricordi, kad šis gautų autoriaus leidimą kurti operą šiuo siužetu.

Tuo pat metu šia pjese susidomėjo Giuseppe Verdi ir kitas italų kompozitorius – Alberto Franchetti, kuris ir gavo teisę kurti operą apie dainininkę Florią Toską. Vis dėlto G.Ricordi dėka ši teisė buvo perleista G.Puccini. Darbą kompozitorius pradėjo 1895 m., tuo pat metu redaguodamas kitos savo žinomos operos "La Boheme" partitūrą.

Likus metams iki premjeros, kompozitorius Paryžiuje susitiko su dramos autoriumi ir aptarė siužeto pakeitimus: buvo pašalintos nesvarbios detalės, siužetas gerokai supaprastintas, o veiksmas maksimaliai paspartintas. Pagrindinės herojės charakteris taip pat gerokai pakito: iš aikštingos primadonos ji tapo talentinga artiste ir Italijos patriote.

Istorinės paralelės

Kaip rašome librete, operos veiksmas vyksta Romoje 1800 m. birželio 17 ir 18 d. Situacijas, kurios sutinkamos kūrinyje, sunku vertinti nežinant istorinio tų dienų konteksto. XVIII a. pabaigoje Italija buvo susiskaidžiusi į galybę nepriklausomų miestų ir žemių, o šalies centre buvo įsikūrusi Popiežiaus valstybė, kuriai priklausė Roma.

1796 m. Napoleono kariuomenė įžengė į Romą ir ten įkūrė Romos Respubliką, kurią valdė septyni konsulai. Vienas tų konsulų, Libero Angelucci, ko gero, tapo operos veikėjo Andželočio prototipu. Gindami respubliką 1799 m. prancūzai paliko Romą, kurią iškart okupavo Neapolio Karalystės kariauna.

Po metų Napoleonas vėl įžengė į Italiją, kur jo ir austrų kariuomenės birželio 14-ąją kovėsi Marengo mūšyje. Austrų kariuomenės vadas Michaelis von Melas, įtikėjęs savo pranašumu, pasiuntė į Romą žinią apie pergalę. Deja, mūšiui įsibėgėjus, Napoleono kariai sulaukė pastiprinimo ir laimėjo kovą. M.von Melas buvo priverstas siųsti į Romą dar vieną žygūną – šįkart su žinia apie pralaimėjimą. Po šių įvykių neapoliečiai paliko Romą, o prancūzai net keturiolika metų valdė šį miestą.

Nuostabiomis arijomis ir tobulo grožio melodinėmis linijomis spindinčios operos "Toska" veiksmas kupinas dramatizmo ir audringiausių jausmų. Emocijų skalė vyrauja nuo besislapstančio Andželočio atsargumo iki nežaboto Kavaradosio žavėjimosi tapomu Marijos paveikslu, kuriame jis įžvelgia mylimosios Florijos bruožus.

Toskos jausmai atsiskleidžia veiksmo pradžioje priekaištaujant mylimajam, vėliau ryžtantis paaukoti garbę dėl meilės ar priimant sprendimą vienu durklo smūgiu pašalinti iš kelio klastingąjį Skarpiją. Itin spalvingas ir šis personažas – įsimylėjęs despotas, viena ranka rašantis laisvę dovanojantį raštą, kita – duodantis leidimą žiauriems konkurento kankinimams. Ko gero, visų šių dramatiškų aplinkybių ir charakterių sąveika nulemia veiksmo baigtį – žūsta visi trys pagrindiniai operos veikėjai.

Kaip dažnai nutinka muzikos pasaulyje, operos premjera buvo sutikta be patoso: kritika teigė, kad melodinės kompozitoriaus idėjos kartoja ankstesnius jo atradimus, buvo priekaištaujama dėl perdėto natūralumo, kankinimų scenos brutalumo ir t.t. Vis dėlto kūrinys atlaikė laiko išbandymą ir šiuo metu G.Pucinni "Toska" yra viena dažniausiai atliekamų operų.

Kas? XXI Pažaislio muzikos festivalio atidarymo koncertas.

Kur? Pažaislio vienuolyne.

Kada? Birželio 5 d. 19 val.