Pagyros ir kritika
Laikinoji "Romuvos" kino teatro salė praėjusios savaitės darbadienius baigė kaunietės A.Nomeikaitės trumpametražio filmo premjera "Repetita".
Įvertinti beveik metų darbą tądien į Kauno dramos teatro mažųjų salių kiemelį susirinko moksleivės artimieji, bičiuliai, bendraklasiai, Kauno jėzuitų gimnazijos, kurioje ji mokosi, pedagogai. Tolimesnėse salės eilėse šmėsčiojo ir veidai, kurių iki tol jaunoji kūrėja buvo nemačiusi.
"Pasibaigus filmo peržiūrai, jie vieni pirmųjų išsakė pagyras. Malonu. Juolab kad įtikti publikai, pripratusiai prie milijoniniais biudžetais paremtų filmų, išties sunku, – dar neišblėsusiais premjeros įspūdžiais dalijosi septyniolikmetė. – Sulaukiau ir kritikos. Mama – ištikimiausia mano sekėja ir gerbėja, todėl kiekvienas žodis iš jos lūpų man labai svarbus."
Filme, kurio pavadinimas, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia "pasikartojimas", nagrinėjama ne paauglių meilė be atsako ar santykių su tėvais krizė – dešimtyje minučių sutalpinta dviejų žmonių, pasmerktų būti kartu, istorija.
"Kas, jeigu visi mes turėtume po dešimt gyvenimų ir kiekviename jų sutiktume savo artimuosius?" – scenarijuje užkoduotą retorinį klausimą uždavė jaunoji kūrėja, kuri dar prieš dešimtį metų, prilipusi prie ekrano, akis varvino į šunį-superherojų Boltą.
Augustės Nomeikaitės nuotr.
Įkvėpė Holivudo filmas
"Jau tada domėjausi kinu", – animaciniais personažais nuspalvintą vaikystę su šypsena prisiminė mergina.
Būdama devynerių, kaip ir dauguma bendraamžių, Augustė susižavėjo fantastiniu filmu "Saulėlydis", įkvėpusiu pirmiesiems kino žaidimams. Būtent taip dabar moksleivė vadina kelių minučių parodiją "YouTube" puslapyje, kurią su keliais bičiuliais nufilmavo savo namuose.
Dešimtyje minučių sutalpinta dviejų žmonių, pasmerktų būti kartu, istorija.
"Tuomet nežinojau, kas yra kadruotė ar lokacija. Filmavau kelionine "muiline", o montavau paprasčiausia programa, kur buvo galimi tik du veiksmai – kirpti ir dėti, – gal todėl vaikiška euforija akimirksniu išgaravo ir Augustė grįžo į realybę. – Tuo metu maniau, kad kurti kiną galima tik Holivude. Kinas Lietuvoje man atrodė visiška nesąmonė."
Prieš kelerius metus internete atsitiktinai pastebėtas skelbimas apie septynių dienų ir naktų stovyklą su kinu grąžino didžiąją moksleivės svajonę. Tiesa, vidurvasarį į Trakų rajoną moksleivė važiavo tikėdama savimi ne kaip režisiere, bet kaip aktore. Po kelių bandymų stoti priešais kamerą Augustė suprato, kad jos vieta kitur.
"Ne taip toli – kitapus kameros, – žodis po žodžio pasakojimą dėliojo šviesiaplaukė. – Bendraudama su Lietuvos teatro ir muzikos akademijos (LMTA) absolventais supratau, kad įgyvendinti savo vizijas man kur kas smagiau nei svetimas."
Kritika nepalaužė
Praėjusių metų pradžioje socialiniame tinklalapyje "Facebook" Augustės akys užkliuvo ties skelbimu, pradedančiuosius kūrėjus kviečiančiu dalyvauti trumpametražių filmų konkurse.
Jaunoji maksimalistė susigundė ir po buitinių filmavimų su kelių žmonių kūrybine komanda komisijai pateikė maždaug trijų minučių darbą, pavadintą "Memento Cyclum".
"Filmas apie keturis menininkus ir ratu besisukančius veiksmus: išgyventas kūrybines kančias, darbo pristatymą ir prasidedantį naują laukimą", – scenarijų nuosekliai dėliojo septyniolikmetė. Deja, vertinimo komisijos nariams, kurių dauguma buvo televizijos asai, kaunietės trumpametražis filmas pasirodė pernelyg sudėtingas – Augustės darbą jie sukritikavo.
"Laimė, kritika manęs nepalaužė. Atvirkščiai – išsikėliau tikslą sukurti naują, labiau į kino rėmus įstatomą ir aiškesnio scenarijaus filmą", – į tų pačių metų gegužę, kai po truputį ėmė dėlioti "Repetita" eilutes, mintimis peršoko jaunoji pašnekovė.
Augustės Nomeikaitės nuotr.
Vienai – kelios pareigos
Kurdami kino juostas režisieriai paprastai turi bent keliolikos pagalbininkų užnugarį – pradedant scenarijaus autoriais, prodiuseriais, asistentais, baigiant grimo meistrais, garso režisieriais ir kostiumų dailininkais. Filmo "Repetita" kūrybinė našta teko vienai Augustei.
"Gal ne visai vienai. Turėjau pagalbininką, kuris derėjosi su žmonėmis, kad šie įsileistų filmuoti į tam tikras erdves, ir derino kitus kūrybinius procesus", – be jo, pasak A.Nomeikaitės, komandoje buvo dešimt pagrindinių ir keli antrojo plano aktoriai, du muzikinio takelio kompozitoriai.
Filmavimas vyko visame Kaune. Kūrėja kamera vaizdus fiksavo ir Pelėdų kalne, ir Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, ir negyvenamoje sodyboje.
Filmavimas vyko visame Kaune. Kūrėja kamera vaizdus fiksavo ir Pelėdų kalne, ir Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje, ir negyvenamoje sodyboje su aukšta tvora.
"Ją aptikome visiškai atsitiktinai. Pamanėme, kad nieko blogo nenutiks, jei nufilmuosime ten kelias scenas, – apie netikėtai atrastą filmavimo aikštelę ir nelauktą svečią su šypsena pasakojo mergina. – Filmuojant pro vartelius nosį kyštelėjo nepažįstamas vyras ir sustingo iš nuostabos. Greičiausiai tikėjosi rasti kieme lakstančius paauglius, o pamatė mus su filmavimo kamera."
Augustės lūpų kampučiai dar aukščiau kilo prisiminus dieną, kai termometro stulpelis prakaitavo nuo maždaug 30 laipsnių karščio, o aktoriams šiltais drabužiais teko kopti į statų Žaliakalnio kalną.
"Iš kur kostiumai? Kuitėmės ir po savo, ir po artimųjų spintas, bet daugiausia jų įsigijome dėvėtų drabužių parduotuvėje Senamiestyje. Mūsų biudžetui jie buvo įkandami", – plaukus nuo akių į šoną braukė išraiškingų bruožų mergina.
Ruošiasi kelti sparnus
Pristačiusi paskutinį trumpametražį filmą "Repetita", Augustė nežada ilsėtis – ant popieriaus ji dėlioja naujos kino juostos, kurią tikisi pradėti filmuoti pasibaigus mokslams, scenarijų.
"Ši vasara bus skirta ne tik filmavimui, bet ir dokumentams, reikalingiems stoti į režisūros studijas, ruošti. Juos turiu priduoti jau rudenį", – apie ateities planus puse lūpų prasitarė mergina. Kitąmet, baigusi gimnaziją, jaunoji kūrėja ruošiasi kelti sparnus į Niujorką. Jei sėkmė nesišypsos ir iškeliauti anapus Atlanto nepavyks, jėgas ji bandys Lodzės universitete Lenkijoje.
"Trečiasis pasirinkimas – LMTA. Manau, ten taip pat neblogos režisūros studijos", – ateities viziją piešė jaunoji kino kūrėja.
Paklausta, ar noras studijuoti Niujorke grįstas troškimu pažinti pasaulinio garso kūrėjus ir žymiausius Holivudo aktorius, Augustė akimirką susimąstė, o tada, įkvėpusi oro, ištarė Aistės Diržiūtės vardą.
"Po "Sangailės vasaros" ji man paliko neišdildomą įspūdį", – prisipažino mergina.
"Žiūrėdama šį filmą supratau, kad nėra jokios atskirties tarp Holivudo ir Lietuvos, kur, beje, pastaruoju metu gimsta nuostabūs filmai", – lietuviškos kino industrijos pakilimu džiaugėsi A.Nomeikaitė.
Naujausi komentarai