Bendruomenių programos "Visi kaip vienas" kuratorė Greta Klimavičiūtė-Minkštimienė (G.K.-M.) ir "Fluxus labas!" laboratorijų koordinatorė Stefanija Paulauskaitė (S.P.) dalijasi mintimis apie "Fluxus" agentų kasdienybę, pirmųjų "Fluxus labas!" metų pasiekimus ir artimiausius planus.

– Kas yra "Fluxus labas!" bendruomenių laboratorijos? Kas jose vyksta ir iš kur kilo toks laboratorijų pavadinimas?

G.K.-M.: Laboratorijų pavadinimas visų pirma siejasi su iš Kauno kilusio menininko Jurgio Mačiūno inicijuotu "Fluxus" judėjimu. Pasak šio judėjimo atstovų, kiekvienas gali kurti ir būti menininku. Tuo, dirbdami su bendruomenėmis, vadovaujamės ir mes. Iš pradžių laboratorijas vadinome tiesiog "Fluxus laboratorijomis". Vėliau pradėjome trumpinti – "Fluxus labas!", mat vienas iš šios programos siekių – skatinti žmones drąsiai sveikintis ir bendrauti su savo kaimynais ar net nepažįstamais žmonėmis.

Siekiant išjudinti bendruomenes ir paskatinti jas veikti, norime, kad gyventojai patikėtų, kad kiekvienas gali būti kūrėju, drauge su kitais galintis kurti linksmus meniškus dalykus, keisti savo aplinką. Šiame procese mums labai talkina pagrindiniai "Fluxus" principai: skirtingų disciplinų jungimas, atsitiktinumas, nuotykis, "pasidaryk pats" kultūra ir estetika, paprastumas, nuolat kintantis judėjimas, naikinama riba tarp meno ir gyvenimo, išjudėjimas iš kasdienybės ir rutinos. Skatiname "Fluxus" agentus vadovautis šiais principais, nebijoti pokštauti. "Fluxus" leidžia eksperimentuoti ir klysti. Bendruomenės ir visi jų nariai labai skirtingi, todėl dažnai su jomis dirbantiems agentams nieko kito ir nelieka – tik eksperimentuoti.

S.P.: Nėra vienos galimos darbo su bendruomenėmis strategijos, mat kiekviena vieta turi savo istoriją, kultūrą, žmones... Todėl ir laboratoriją suprantame ne kaip fizinę vietą, o kaip žmonių kuriamą terpę, kurioje jie buriasi ir bendrauja.

Menininkai gali padėti bendruomenėms identifikuoti tam tikras problemas ir pasiūlyti kūrybiškus ir įdomius jų sprendimų būdus.

– Kas ir kaip gali įsitraukti į "Fluxus labas!" veiklas, tapti "Fluxus" agentais?

G.K.-M.: Prisidėti gali visi norintys, net ir neturėdami darbo su bendruomenėmis patirties. Svarbiausia – motyvacija. Darbas su bendruomenėmis nėra lengvas, kartais jis džiugina, kartais nuvilia. Šiam darbui reikia išskirtinės motyvacijos, gebėjimo lengvai neprarasti tikėjimo. Todėl iš savo agentų visų pirma tikimės vidinio ryžto dirbti su žmonėmis.

S.P.: Mūsų siūlomuose mokymuose agentai įgyja praktinių įgūdžių, padedančių jiems organizuoti įvairias bendruomenines veiklas, kristalizuoti idėjas, ieškoti būdų joms įgyvendinti, sėkmingai tarpininkauti, burti žmones ir skatinti bendrą kūrybą vietos bendruomenėse. 2022 m. Kaunas bus Europos kultūros sostine. Tačiau kas yra Kaunas? Visų pirma, tai mes, Kauno ir Kauno rajono gyventojai. Kaunas – labai unikalus miestas. Jame jau egzistuoja įvairios bendruomeniškos iniciatyvos. Mes siekiame jas sustiprinti ir padėti rastis naujoms.

– Stefanija, pati veiklą "Fluxus labas!" pradėjai kaip "Fluxus" agentė Vilijampolės mikrorajone. Ką reiškia būti "Fluxus" agentu? Kokia "Fluxus" agentų kasdienybė?

S.P.: Kaip agentė supratau, kad kiekvienas mikrorajonas yra labai unikalus, turi savitą bendruomenę ar net pasižymi skirtingu bendruomenės suvokimu. Tačiau nereikia bijoti skirtingų nuomonių. Reikia ieškoti būdų visoms joms pritaikyti kasdienybėje. Ko gero, sunkiausia ir įdomiausia agento užduotis – atrasti žmones, kuriems rūpi aplinka ir joje gyvenantys žmonės. Taip pat nemenku iššūkiu gali tapti pačios vietos pažinimas. Reikia pastebėti, kas joje vyksta, atsisakyti bet kokio šališkumo. Mokymų metu agentai atlieka vietos istorijos tyrimą, mėgina pažinti joje gyvenančius žmones, identifikuoti socialines jų grupes. Tik gerai pažinus žmones ir jų vietinę kultūrą galima pradėti juos burti.

– Kaip pažinti ir aktyvinti bendruomenes sekasi ligšioliniams "Fluxus" agentams?

G.K.-M.: Visų agentų praktikos labai skirtingos. Kiekvieno agento veikla priklauso nuo bendruomenės, kurioje agentas pasirenka dirbti, vietos bendruomenėje kylančių iššūkių ir nuo asmeninių agento interesų. Todėl ir jų bendruomenėse vykdomi projektai labai skirtingi. Pavyzdžiui, viena agentė iš Šančių siekia atrasti vietinius talentus. Ji ieško žmonių, dėl vienokių ar kitokių priežasčių negalinčių arba nedrįstančių savo gabumais pasidalyti su kitais, ir padeda jiems tai padaryti. O štai viena agentė iš Šilainių pradėjo organizuoti renginių ciklus: jogos treniruotes, burbulų pūtimo šventes ir t.t. Ji siekė kurti tradicijas.

S.P.: Ir jai tai pavyko. Pamažu atsirado žmonių, panorusių perimti burbulų šventės organizavimą. Paprastas žaismingas veiksmas paskatino Šilainiuose gyvenančius žmones bendrauti vieni su kitais, pradėti kurti saugią aplinką sau ir savo vaikams.

G.K.-M.: O štai agentė iš Zapyškio orientuojasi į jaunimą, organizuoja įvairius žaidimų vakarus.

S.P.: Ji dirba su jaunąja karta, siekdama lavinti jų sąmoningumą vietos atžvilgu. Jaunimas labai globalus ir aktyvus, tačiau dažnai nežino savo vietos istorijos.

G.K.-M.: Eiguliuose dirbanti agentė žmones suburti siekia per meną ir kūrybą. Bendruomenė, su kuria dirba ji, kartu jau sukūrė žaidimų aikštelės prototipą, o šiuo metu drauge kuria molio lentelių mozaiką, kuri atsiras ant vieno namo Eiguliuose sienos. Nors šie bendruomenių susibūrimai kuria išliekamąją vertę, svarbiausia, kad jų metu bendruomenių nariai bendrauja tarpusavyje.

S.P.: Visi agentai turi savo viziją, kuria seks iki pat 2022 m. Formos, kurias jie pasirenka šiai vizijai įgyvendinti, pavyzdžiui, kūrybinės dirbtuvės tėra priemonė gilintis į tai, kas svarbu kiekvienoje bendruomenėje.

– Kuo 2018-ieji buvo įsimintini "Fluxus labas!" ir kokių planų turite 2019 m.?

G.K.-M.: Šie metai mums buvo pirmieji – bandomieji. Daug eksperimentavome, klydome ir mokėmės iš savo klaidų. Dabartinius agentus ruošiame kiek kitaip nei pirmąją agentų laidą. Kiek aiškiau apsibrėžėme bendruomenės ir agentų sąvokas. Naujame "Fluxus labas!" cikle turėtų mokytis apie 20 naujų agentų. Dabar didžiausias iššūkis – tam pasiruošti.

S.P.: Šiais metais taip pat prasidės bendruomenių ir kūrybininkų bendradarbiavimas. Praėjusiais surengėme pirmuosius mokymus menininkams ir kūrybininkams, norintiems dirbti su žmonėmis. Šių mokymų tikslas – paskatinti menininkus ir kūrybininkus atrasti darbo su bendruomene grožį, nebijoti dirbti bendros kūrybos principu. Menininkai ir kūrybininkai gali padėti bendruomenėms identifikuoti tam tikras problemas ir pasiūlyti kūrybiškus ir įdomius jų sprendimų būdus. Pirmasis šių mokymų ciklas buvo veikiau teorinis. Šiais metais daugiau dėmesio skirsime praktikai.

G.K.-M.: Be to, kitais 2019 m. planuojame "Fluxus" festivalį – vieną didžiųjų "Kaunas 2022" metinių renginių. Jis vyks rugsėjo 7 d. Mėginsime sujudinti visas esamas ir dar tik bepradedančias kurtis Kauno ir Kauno rajono bendruomenes. Agentams teks nemenkai dėl to padirbėti. Dienos metu visame mieste vyks įvairūs bendruomenės renginiai, o vakare kviesime visus susirinkti į Jurgio Mačiūno aikštę ir visiems drauge užkopti į Parodos kalną, o jo viršuje – švęsti bendrystę "Fluxus" ritmu. Dieną prieš festivalį planuojame surengti seminarą, subursiantį Kauno miesto, Kauno rajono, Lietuvos ir užsienio bendruomenių aktyvintojus, kurie dalysis gerosiomis praktikomis, padarytomis klaidomis ir įgyvendintais eksperimentais.

Nereikia bijoti skirtingų nuomonių. Reikia ieškoti būdų visas jas pritaikyti kasdienybėje.

S.P.: Šio seminaro idėją paskatino Baltijos šalyse juntamas bendruomeninių praktikų suaktyvėjimas. Nors Vakarų Europoje tai jau gan senas reiškinys, Baltijos šalyse jis dar tik užgimsta. Norime daugiau apie jį sužinoti.

G.K.-M.: Bendruomenių programa apima kur kas daugiau projektų nei tik "Fluxus labas!" Kauno rajono kuratorių kuruojamos "Šiuolaikinės seniūnijos", orientuotos į bendruomeniškumą ir seniūnijų identiteto paieškas – taip pat bendruomenių platformos dalis. 2018 m. pabaigoje buvo paskelbtas atviras kvietimas Kauno rajono seniūnijoms dalyvauti projekte, 2019 m. bus atrinktos mažiausiai penkios seniūnijos, kuriose kartu su "Kaunas 2022" kuratoriais, vietos bendruomenių, kultūros ir kitų organizacijų atstovais bus gvildenamos kultūrinės ir meninės idėjos, kurios labiausiai atskleistų vietos identitetą.

Atrinktos seniūnijos projekte dalyvaus iki pat 2022 m. ir taps titulo metų programos dalimi. 2019 m. pabaigoje ir vėl bus skelbiamas atviras kvietimas kitoms seniūnijos prisijungti. Taip pat šiais metais bus plėtojamos kiemų iniciatyvos – "Fluxus kiemas", žmonių kiemuose vyks kultūriniai-meniniai procesai, įgyvendinami menininkų. Jau 2019 m. pradžioje skelbsime atvirą kvietimą kiemams ir menininkams. Šiais metais toliau bus plėtojama "Upynių" programa, kurios tikslas – gaivinti ir gyvinti Kauno ir Kauno rajono upes, paupius ir teritorijas prie vandens telkinių, užpildant jas bendruomeninės veiklomis. Siurprizų pasiūlys ir industrinės kultūros programa "Matters", mat jau ateinančią vasarą įvyks simpoziumas skirtas įvairiems žmonių kismams aptarti.