Pereiti į pagrindinį turinį

Giminės medis: pažink, švęsk, kurk

Kauno tautinės kultūros centras jau 20-ąjį kartą surengė didelę išliekamąją vertę turintį projektą – konferenciją „Giminės medis“.

Šiais metais renginys atspindėjo modernios Lietuvos šimtmečiui skirtas nuostatas: pažink, švęsk, kurk. Praeities, dabarties ir ateities saitus atrasti, kurti, išsaugoti – būti šeimos, giminės paveldo puoselėtojais ir ambasadoriais renginio organizatoriai ir rėmėjai kvietė visos Lietuvos moksleivius. Smalsūs bei kūrybiški jaunuoliai iš Skuodo r. Mosėdžio, Vilkaviškio r. Alvito, Prienų r. Stakliškių, Raseinių, Kaišiadorių r. Rumšiškių, Kauno r. Čekiškės, Garliavos, Karmėlavos, Kauno miesto mokyklų ir gimnazijų tyrinėjo savo giminės istorijas ir genealogiją, pristatė istorinius ar naujai sukurtus giminės herbus, pateikė kūrybinius darbus „Šeimos relikvija ir fotografija“, rašė tema „Mano šeimos istorija“. Giminės medžių aprašymo ir atlikimo technika – tikra originalumo raiška: tapyta akvarele, pinta iš vytelių, raižyta grafika, rašyta ant ąžuolo lapų, siuvinėta.

Vaikai surado ir demonstravo įspūdingas savo šeimų relikvijas. Tai ir antrą šimtmetį per didžiąsias metų šventes atverčiama maldaknygė, ir lietuvaitė nuotraukų albume, išdrožinėtame tremtyje Sibire. Nuotraukose įamžintos prosenelio meistrautos rogės, raižyta rūbų spinta, sviestamušė, kurią giria jau trečia šeimininkių karta.

Protėvių likimai taip praturtino šio renginio dalyvius. Sužinota, kad kilnus karys, mūšio lauke lūžus kardui nepabūgęs ir narsiai kovojęs, o knygnešys, slėpdavęs spaudą ir knygas medžių drevėse, puodynėse, stalčiuose ir staluose su dvigubais dugnais. Pokario partizanai – du bičiuliai, vienu bunkeriu dalijęsi, buvę išduoti, apsupti, suimti, praėję visas kančių Golgotas ir susitikę po 46 metų. „Dar daugelį kitų ir garbingų, ir skaudžių praeities dienų regėjome pilnutėlėje salėje – tarsi šviesiausioje seklyčioje. Jaunuomenės atidžiai sekami pasakojimai, besikeičiančios nuotraukos ekrane, regis, pakvietė vidun ir tuos, su kuriais prasilenkėme Laiko juostoje“, – džiaugėsi viena iš renginio dalyvių.

Istorijos lobynas jaunimo rankose – nuoširdaus pilietiškumo ženklas, ugdomas šeimose, brandinamas kūrybiškų mokytojų tampa Valstybės metraščiu, kuris saugos Gyvąją istoriją ateisiantiems laikams.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų