Rugsėjo 18 d. Lietuvos sveikatos mokslų universitete organizuojama didžiausia Lietuvoje mokslinė-praktinė priklausomybių konferencija „Priklausomybės valdymas per žalos mažinimo strategijas: klinikiniai, įrodymais grįsti sprendimai specialistams“.

Konferencijos metu žymūs Lietuvos ir užsienio lektoriai nagrinės žalos mažinimo koncepciją psichoaktyvių medžiagų vartojime ir elgesio priklausomybių gydymo kontekste.

Kas tas žalos mažinimas?

Tačiau kyla klausimas, kas tas žalos mažinimas? Ir ar tai apskritai gali būti taikoma tokioje srityje kaip priklausomybės?

Išgirdus žalos mažinimo sąvoką ir pridėjus narkotikus dažnam mūsų kyla vaizdinys, kai gatvėje ar koncerte dalijami švirkštai, matome specialias patalpas, kuriose priklausomi asmenys gali vartoti ir panašiai. Tačiau tai buvo tik šios koncepcijos pradžia.

Šiandien žalos mažinimas apima daug platesnį priemonių spektrą ir yra taikomas ne tik psichoaktyvių medžiagų vartojimo, bet ir elgesio priklausomybių – tokių kaip azartiniai lošimai, perteklinis interneto ar socialinių tinklų naudojimas, kompulsinis pirkimas – kontekste.

Psichoaktyvių medžiagų vartojimą siejame su psichikos būsenų reguliavimu, kuomet žmogus „nepaveža“ ar jam reikia „atvėsti“. Siekdamas nusiraminti ir atsipalaiduoti žmogus pasirenka sau tinkamas medžiagas. Panašiu tikslu gali būti naudojami ir tam tikri elgesio modeliai – azartiniai lošimai, perteklinis interneto ar socialinių tinklų naudojimas, kompulsyvus pirkimas, persivalgymas ar kitos veiklos, kurios laikinai padeda sureguliuoti emocinę būseną.

Deja, ne visiems pavyksta išlaikyti kontrolę ir „išlipti sausiems“- tiek psichoaktyvių medžiagų vartojimas, tiek žalingas elgesys gali sukelti priklausomybę ir su ja susijusias pasekmes. Dažniausiai tai yra socialinės problemos tokios kaip bankrotas, darbo netekimas, santykių sunkumai ar draugų praradimas, skyrybos.

Pasaulyje sparčiai didėja depresiją ir nerimą patiriančių asmenų skaičiai, o spartus gyvenimo tempas ir kiti veiksniai, didele dalimi siejasi su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Kartu auga ir priklausomybes turinčių asmenų skaičius. Atsižvelgdamas į šias tendencijas mokslo pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama žalos mažinimo principams.

Pasaulyje sparčiai didėja depresiją ir nerimą patiriančių asmenų skaičiai, o spartus gyvenimo tempas ir kiti veiksniai, didele dalimi siejasi su psichoaktyvių medžiagų vartojimu. Kartu auga ir priklausomybes turinčių asmenų skaičius.

Paprastai tariant, žalos mažinimas yra visi būdai padedantys žalingai vartojančiam ar priklausomybę turinčiam asmeniui patirti kuo mažesnę socialinę ir fizinę žalą net jei, jis ir toliau vartoja psichoaktyvias medžiagas.

Abstinencija padeda ne visiems

Nors galutinis tikslas visada yra visiškas medžiagų vartojimo nutraukimas, tačiau anot Nora Volkow, JAV Nacionalinio narkotikų vartojimo instituto (NIDA) direktorės, abstinencija yra sunkiai pasiekiamas tikslas, kurį pasiekti iš pirmo karto pavyksta tik keliems procentams, dėl to turime pasitelkti visus metodus, kurie padėtų priklausomybę turinčiam asmeniui patirti kuo mažesnę žalą.

Jau didieji psichiatrijos ir psichologijos grandai Freud ir Jung samprotavo, jog priklausomybės nėra išgydomos, o greičiau pakeičiamos į kitas veiklas ar medžiagas.

Žalos mažinimo esmė – padėti žmogui rasti palankesnę alternatyvą, kuri sumažintų neigiamas pasekmes. Pavyzdžiui galite prisiminti, kai dar prieš 15 metų buvo neįmanoma ramiai vaikščioti Vilniaus stoties ar Kirtimų rajonuose dėl ten esančių priklausomų nuo heroino asmenų.

Šiandien jūs turbūt net nesusimąstėte, jog jų nebesutinkate tik dėl to, jog Lietuvoje buvo sėkmingai įgyvendinta Metadono programa, t. y. pasiūlyta priklausomiems nuo heroino asmenims vartoti metadoną, kuris panaikina norą vartoti kitas psichoaktyvias medžiagas ir leidžia asmeniui funkcionuoti visuomenėje.

Šis principas leido ne tik priklausomiems nuo medžiagos asmenims gyventi pilnavertiškesnį gyvenimą, taip pat reikšmingai prisidėjo prie kriminogeninės bei infektogeninės situacijos gerinimo šalyje.

Trys didžiosios priklausomybės

Šiandien daugiausia dėmesio pritraukia trys didieji „priklausomybių grandai“ – alkoholis, nikotinas ir azartiniai lošimai. Mokslininkų ir praktikų komandos įvairiai bando spręsti šias problematikas per žalos mažinimo prizmę.

Kodėl? Todėl kad net ir su geriausiomis intencijomis ir pažadais visuomenei, nugalėti alkoholio ir nikotino neišeitų vien dėl priklausomų asmenų skaičiaus. Net ir skiriant milijardus eurų, neįmanoma aprėpti problemos mąsto. Be to, strateginiai medžiagų vartojimo mažinimo planai paprastai siekia bent 30 metų į priekį. Būtent dėl to, žalos mažinimo koncepcija tampa būtinybe.

Šiandien daugiausia dėmesio pritraukia trys didieji „priklausomybių grandai“ – alkoholis, nikotinas ir azartiniai lošimai. Mokslininkų ir praktikų komandos įvairiai bando spręsti šias problematikas per žalos mažinimo prizmę.

Pavyzdžiui, nikotinas, nors ir yra priklausomybę sukelianti medžiaga, pats savaime nėra pagrindinė žalos sveikatai priežastis. Didžiausią žalą daro degančių cigarečių dūmuose esantys kenksmingi komponentai. Todėl nikotinas gali būti vartojamas mažiau kenksmingais būdais – elektroninėmis cigaretėmis, kaitinamuoju tabaku ar nikotino maišeliais („pouchais“).

Švedija – vienintelė šalis Europoje, pasiekusi nerūkančios šalies statusą – tai padarė ne draudimais, o perorientuodama vartotojus į mažiau žalingas alternatyvas.

Alkoholio priklausomybių atveju alternatyvi, visiškai saugi ir priklausomybės nepalaikanti medžiaga nėra sukurta, todėl žalos mažinimo priemonės dažniausiai apima alkoholio kiekio ir stiprumo ribojimą, „sausų dienų“ nustatymą, nealkoholinio ar silpno alaus vartojimą vietoje stipriųjų gėrimų.

Sunkesniais atvejais gali būti taikomas medikamentinis gydymas, padedantis mažinanti potraukį ar sukeliantis diskomfortą pavartojus alkoholio. Vis dėlto reikia pripažinti, kad alkoholio priklausomybės valdymas yra sudėtingas procesas – jis apima ne tik fizinę, bet ir psichologinę, socialinę bei elgesio dimensijas.

Tai lėtinė liga, kurios eigą lemia daugybė veiksnių: genetinis polinkis, psichikos sveikatos sutrikimai, socialinė aplinka ir asmens gyvenimo istorija. Todėl net ir taikant žalos mažinimo priemones, reikalingas kompleksinis požiūris bei ilgalaikis palaikymas.

Azartinių lošimų – elgesio priklausomybių srityje, žalos mažinimo principais, gali apimti praleisto laiko lošiant reguliavimą, pralošiamų sumų apribojimą, greitų ar aukštos rizikos žaidimų pakeitimą į ilgiau užtrunkančius ir panašiai.

Vis dėlto ši priklausomybė taip pat yra kompleksiška ir sunkiai valdoma – ji neretai vystosi nepastebimai, be fizinių abstinencijos simptomų, tačiau sukelia stiprų psichologinį potraukį ir elgesio kontrolės praradimą. Lošimo priklausomybę palaiko sudėtingi neurologiniai procesai, susiję su atlygio sistema, todėl net sumažinus galimybes lošti, kyla didelė atkryčio rizika. Todėl nėra vienos metodo tinkamo visiems ir visada.

Įdomu? Nori sužinoti daugiau? Kviečiame visus specialistus ir besidominčius jungtis į didžiausią Lietuvoje organizuojamą priklausomybių konferenciją, organizuojamą LSMU Sveikatos psichologijos katedros ir Neuromokslų instituto. Renginys yra nemokamas, vykdomas gyvai ir nuotoliu, tačiau reikalinga registracija ( https://facebook.com/events/s/priklausomybes-valdymas-per-za/1212446327351024/).

Registracijos forma: https://forms.gle/B1uCX6Pra7BMJqAXA.