Anot D. Dundulio, siekiant sustiprinti prevenciją išvengiant salmonelėmis apkrėstų mėsos produktų parduotuvėse, jų patikra turėtų prasidėti ne prekybos salėje, o pas gyvūnų augintojus ir mėsos perdirbėjus.
Salmonelių bakterijos paplitę visame pasaulyje, jų priskaičiuojama daugiau kaip 2500 rūšių. Jos dažniausiai aptinkamos termiškai neapdorotoje vištienoje ir kiaušiniuose, taip pat kiaulienoje, mėsos farše, rečiau jautienoje, bet pasitaiko ir riešutų svieste, melionuose, žalioje tešloje, nepasterizuotame piene, gyvulių pašaruose ir kt. Jos gali augti kartu su gyvūnu, taip pat randamos išmatose, gali būti perduotos per užterštas rankas, stalo ar gamybos įrankius, net dulkes. Salmonelėmis žmonės dažniau užsikrečia vasarą, kai temperatūra yra palankesnė joms vystytis, dažniau iškylaujama, mažiau dėmesio skiriama higienai. Todėl siekiant išvengti salmoneliozės, būtina laikytis ne tik higienos taisyklių, bet ir tinkamai termiškai apdoroti produktus, nes salmonelių bakterijos žūsta, kai produkto viduje temperatūra pakyla daugiau kaip +60–70 laipsnių.
„Salmonelės, kaip ir kitos bakterijos, gamtoje gyveno ir gyvens. O gyvenimas rodo, kad ant maisto produktų jų aptinkame dažniau tuomet, kai dažniau atliekami tyrimai. Deja, tai nepriklauso nuo tiekėjo ar produkcijos kilmės . Tai įrodo, kad jų visiškai išvengti neįmanoma. Bet tyrimus atlikti ir jas aptikti reikėtų ne tuomet, kai salmonelėmis apkrėsti maisto produktai parduotuvėse jau būna nupirkti, o prevenciškai atliekant tyrimus pas gyvūnų augintojus ir produktų gamintojus“, – svarstė D. Dundulis. Mat nefasuotos žalios mėsos galiojimas parduotuvėse yra apie 5–7 dienos, fasuotos su specialiomis dujomis – 8–12 dienų, o paėmus mėginius atsakymo, ar mėsa neužkrėsta salmonelėmis, paprastai sulaukiama po maždaug poros savaičių.
D. Dundulis patvirtina pasaulinių tyrimų statistiką: ir Lietuvoje užkrėsta salmonelėmis dažniausiai randama šviežia vištiena.
Prekybininkai tokių ginklų neturi
D. Dundulis taip pat akcentuoja, kad prekybininkai dažnai sulaukia nelogiškų kaltinimų ir baudų už produktus, kuriuose randama salmonelių.
„Nesu veterinarijos specialistas, bet visiems žinoma, kad salmonelės gyvena dar gyvame organizme, o kai jis paskerdžiamas, jos su skerdiena, raumenyse, atkeliauja į prekybos centrus. Tokia užkrėsta mėsa, prisilietusi prie įvairių paviršių (pjaustymo lentų, peilių, maisto gamybos įrenginių ir t. t.), jiems gali „padovanoti“ salmonelių bakterijų, kurios užkrės jau kitus produktus, kurie iki tol šių bakterijų neturėjo. Galime tai vadinti paviršiniu užkratu, kurio parduotuvės ir maisto produktų gamintojai siekia išvengti laikydamiesi labai griežtų higienos reikalavimų ir taisyklių, – teigė „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas. – Mes, prekybininkai, su paviršine salmonele kovojame sėkmingai, bet galynėtis su gyvenančia raumenyse, mėsos viduje, jokių priemonių neturime. Ši kova, tiksliau tyrimas, ar mėsa neužkrėsta salmonelėmis, turi vykti pas augintojus ir produktų gamintojus, tik tuomet galėsime tiksliai išsiaiškinti, kas augina užkrato paveiktus gyvūnus ir kas konkrečiai turi imtis tinkamų priemonių, kad gyventojus pasiektų saugūs produktai. Man nesuprantama ir niekas neatsako į klausimus, kodėl tyrimai dėl salmonelių nedaromi pas augintojus ir mėsos perdirbėjus, kodėl tyrimai atliekami grandinės pabaigoje, o ne pradžioje?“
D. Dunduliui nesuprantami ir sprendimai, kai baudos už produktus, kuriuose randama salmonelių, skiriami prekybininkams, o ne šių produktų gamintojams ir tiekėjams, taip pat augintojams, kurie tiekia salmonelėmis užkrėstas vištas ar kiaules.
D. Dundulis sako, kad „Norfos“ specialistai atliko daugybę įvairių bandymų, siekdami sunaikinti salmonelių bakterijas mėsos viduje.
„Pavyzdžiui, salmonelėmis užkrėstą faršą panardinome ir palaikėme dezinfekciniame skystyje. Po to jį ištyrus paaiškėjo, kad mėsos viduje šios bakterijos išgyveno. Tad jei produktuose užkratas giluminis, parduotuvėse jo nepanaikinsi. Bakterijų, kaip pataria specialistai, gali atsikratyti tik produktą pakaitinus tam tikrą laiką didesnėje kaip 60–70 laipsnių temperatūroje. Beje, kaip jau minėjau, tokie bakterijomis užkrėsti produktai, netinkamai naudojant įrangą ir nesilaikant higienos, gali tapti užkrato šaltiniu ir kitiems, jau termiškai apdorotiems ir vartojimui paruoštiems produktams ne tik parduotuvėje, bet ir namų virtuvėje“, – perspėjo D. Dundulis.
Kaip tiksliai nustatyti salmonelių židinį?
D. Dunduliui nesuprantami ir sprendimai, kai baudos už produktus, kuriuose randama salmonelių, skiriami prekybininkams, o ne šių produktų gamintojams ir tiekėjams, o taip pat augintojams, kurie tiekia salmonelėmis užkrėstas vištas ar kiaules.
„Prieš daugelį metų „Rivonos“ mėsos perdirbimo ceche susidūrėme su situacija, kai vienas kiaulių auginimo kompleksas pristatė salmonelėmis užkrėstų gyvulių. Teko jo produkcijos atsisakyti. Dabar toks atvejis išsiaiškintas su vištų augintoju. Dėl per didelės rizikos, kad tam tikra tiekiama produkcija bus užkrėsta, jos turėjome atsisakyti. Jei tyrimus atliktų pats paukštynas, jis tiksliai nustatytų, kuriame komplekse, tvarte salmonelėmis užkrėstos vištos auga, galėtų imtis skubių ir tikslingų priemonių, nes, mano žiniomis, nuo salmonelių yra veiksmingų maisto papildų, nors jie ir brangūs“, – akcentavo D. Dundulis, atkreipdamas dėmesį, kad nėra veterinarijos specialistas, bet aiškinosi, kaip galima efektyviai išvengti šių bakterijų patekimo į prekybos vietas.
Ar tą baudžia salmonelės?
Anot „Norfos“ vadovo, daugiau nei keistai atrodo du dalykai: laboratorijos išvados dėl užkrato patvirtinimo gaunamos, kai visa galimai užkrėsta produkcija jau būna suvartota namų virtuvėse (mat visoms bakterijoms reikalingas laikas užaugti laboratorijos mėgintuvėlyje), ir baudą už prekybą salmonelėmis apkrėsta vištiena gauna prekybos tinklas, kuris Lietuvoje prekiauja tik fasuota mėsos produkcija, kuri neturi jokio sąlyčio su aplinka ar prekybos darbuotojais parduotuvėje. Prekybos centre tokia hermetiškai patikimai fasuota produkcija negali būti užkrėsta bakterijomis, vadinasi, už salmoneles joje reikia „dėkoti“ tik šios produkcijos augintojui ar gamintojui. Beje, pastaruoju metu jau skelbiama ne tik apie tai, kas prekiauja salmonelėmis užkrėstais produktais, bet ir kas yra šių produktų gamintojas ar tiekėjas.
„Kokia logika bausti prekybininką, kuris negali ištirti ir nustatyti, kad jam tiekiama hermetiškai supakuota produkcija yra su užkratu? Ar dėl to kaltas prekybininkas, ar produkto gamintojas, tiekėjas? – retoriškai klausė „Norfos“ vadovas. – Užkardą salmonelėmis užkrėstai mėsai atitinkamos institucijos turi statyti pas augintojus ir produktų gamintojus, o išsiaiškinę tokius atvejus, tyrimus turėtų atlikti nuolat. Beje, jei prekybininko nepasiektų salmonelėmis užkrėsti produktai, bakterijų neatsirastų ir ant prekybos vietoje naudojamos įrangos, darbuotojų rankų bei pan. Taigi, pagrindinis visų besirūpinančiųjų maisto saugumu tikslas turi būti kova su užkrato šaltiniu, o ne su pasekmėmis. Aišku, mes laikėmės ir laikysimės visų higienos reikalavimų, bet, kovą su bakterijomis pradėjus maisto tiekimo grandinės pradžioje, rezultatai, matyt, būtų žymiai svaresni.“
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba šių metų rugpjūčio pradžioje informavo, kad pranešimų apie nesaugius produktus 2024 m. iš viso buvo paskelbta 333, šiemet – 159. Iš jų dėl nesaugios vištienos 2024 m. paskelbti 47 pranešimai, šiemet – 30, dėl kitos rūšies mėsos, atitinkamai, – 31 ir 21 pranešimas.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, pastaraisiais metais Lietuvoje salmoneliozės atvejų daugėja: 2024 m. jų registruota 418, 2023 m. – 346, 2022 m. – 240.
Naujausi komentarai