Atlikėjas, per metus surengiantis virš 200 koncertų skirtingose šalyse ir net žemynuose, kuriantis muziką Olimpinėms žaidynėms ir žymiems pasaulio atlikėjams, kviečiamas groti per karališkas šventes ir princesių gimtadienius.

Robertas Wellsas, Švedijos žiniasklaidos Jėzumi tituluojamas pianistas, kompozitorius ir dainininkas, Naujųjų metų naktį „Žalgirio“ arenoje surengs savo žymiausią šou „Rhapsody in Rock“, kurio DVD pripažintas net septynis kartus auksiniu, dukart – platininiu, rašoma organizatorių pranešime.

- Iš kur Jūsų muzikiniai gabumai? Gimėte talentingu ar visko pasiekėte sunkiai dirbdamas? – paklausėme R. Wellso.

- Mano šeimoje nėra muzikantų, tėvai buvo žurnalistai. Tačiau jie buvo dideli muzikos gerbėjai ir namuose nuolat skambėjo muzika. Nors jie patys negrojo jokiu muzikos instrumentu, tačiau daug prisidėjo prie mano tapimo muzikantu.

- Būdamas 11 metų tapote jauniausiu visų laikų studentu prestižinėje Švedijos Karališkojoje muzikos akademijoje. Kas Jus paskatino pasirinkti muzikos kelią?

- Viskas prasidėjo nuo senelės, su kuria praleidau daug laiko vaikystėje. Ji grojo pianinu ir buvo pirmoji mano mokytoja. Kartu su ja individualiai mokiausi namuose, vėliau buvau paskatintas lankyti muzikos mokyklą, dar vėliau pasirinkti studijas muzikos akademijoje, kurioje įgijau klasikinės muzikos išsilavinimą.

Jaunystėje klausiausi įvairaus stiliaus muzikos – nuo rokenrolo, sunkiojo roko iki džiazo. Tai padarė didelę įtaką ir paskatino sukurti šou „Rhapsody in Rock“, apjungiantį daug skirtingų muzikos rūšių. Pagrindinis mano tikslas – būti scenoje ir džiuginti žmones kokybiška muzika, kad ir kokio žanro ji bebūtų.

- Būdamas vos 16 metų jau buvote laimėjęs du nacionalinius talentų konkursus Švedijoje. Kiek darbo reikia įdėti ir kokius įgūdžius privalu turėti norint tapti nugalėtoju?

- Yra daugybė žmonių, kurie gali groti pianinu greičiau nei aš, bet tai nėra svarbiausia. Turi mėgautis buvimu scenoje – tai vienas pagrindinių dalykų. Tai aš žinojau nuo mažumės. Dabar žmonės nori išgarsėti nedaug teišmokę ir tai mane gąsdina. Jaunystėje kasdien repetuodavau po 3-4 valandas, nors niekas manęs nevertė to daryti – aš pats norėjau.

- Būdamas 25 metų buvote pakviestas dirbti keliose Švedijos TV muzikinėse laidose. Ko Jus išmokė darbas televizijoje?

- Pastebėjau, jog šiomis dienomis labai populiarūs muzikiniai realybės šou. Kažkodėl žmonės nori tapti įžymiais bet kokia kaina, bet tai juk nieko bendra neturi su muzika ar menu. Norėčiau duoti vieną patarimą – neskubėkit ir neleiskit, jog kažkas kitas už jus priimtų sprendimus. Juk nei vienos laidos prodiuseriui jūs asmeniškai nebūsite svarbus, tad turite turėti tvirtą nuomonę ir ją nebijoti apginti. Linkiu surasti patyrusį mokytoją ar mentorių, kuris nukreips jus tinkama linkme. Mano idealas – Čarlis Normanas, padaręs man didelę įtaką.

- Pasaulinį pripažinimą pelniusį šou „Rhapsody In Rock“ sukūrėte būdamas 27 metų. Kiek užtruko kūrybos procesas?

- Kūrybos procesas buvo panašus į kūdikio laukimąsi. Idėjos šiam šou gimė kur kas anksčiau, dar studijų metais. Teko sunkiai kovoti su muzikos akademijos profesorių priekaištais. Nuo 16 metų gyvenau vienas, tad privalėjau kažkaip pragyventi. Kadangi reikėjo pinigų – anksti pradėjau dirbti. Grodavau pianinu baruose "boogie woogie" (juokiasi – aut. pas.) ir dėstytojams tai nepatiko. Sakydavau jiems, kol puikiai atlieku visus klasikinius kūrinius akademijoje, jie neturi teisės man priekaištauti. Pradėjau kurti „Rhapsody in Rock“ norėdamas parodyti žmonėms, kad viskas yra įmanoma. Kadangi nuo mažens mėgau ne tik klasikinę muziką – į šou programą įtraukiau įvairių stilių dainas. Kaip profesionalus artistas išsikėliau sau tikslą – užlipęs į sceną turiu džiuginti žmones kokybiška muzika.

- Ar tiesa, kad esate sukūręs muziką Olimpinėms žaidynėms?

- Taip, mano parašytas kūrinys buvo pasirinktas teminei muzikai 2008-ųjų Olimpinėms žaidynėms Kinijoje. Šioje šalyje esu buvęs 48 kartus per 13 metų laikotarpį. Esu Kinijos garbės profesorius viename iš universitetų, įkūriau virtualią pianino mokyklą internete anglų, švedų ir kinų kalbomis, adresu: www.kingofpiano.com.

- Jūs koncertavote Ullevi stadione Gothenburge, kuriame telpa 45 tūkst. žiūrovų. Koks jausmas pasirodyti tokiai miniai?

- Tai labai padeda tavo ego, tačiau daug sunkesnis dalykas – groti mažesnėms auditorijoms, nes tuomet turi palaikyti akių kontaktą su visais. Aš daug grojau didelėse arenose, bet man labiau patinka vidutinio dydžio, kuriose gali pajusti ir prakaitą (juokiasi – aut. pas.). Esu grojęs ir 70 tūkst. žmonių Kinijoje. Skaičius nėra toks svarbus, esmė ta pati – džiuginti žmones. Man nepatinka, kai garsenybės atvyksta ir surengia įspūdingus pasirodymus, kur viskas tiksliai surežisuota, jie nesikalba su auditorija. Manau, jog absurdiška uždirbti milijonus už buvimą scenoje ir tepasakyti žmonėms „Sveikas, Stokholmai“. Man norisi asmeninio ryšio.

- Jūsų rekordas yra 26 koncertai per 4 savaites. Papasakokite, kaip sugebate taip intensyviai gyventi?

- Nemėgstu vaikščioti po vakarėlius, kartais išgeriu vyno su muzikantais, bet tik tiek, jokių vakarėlių. Man muzika –  ne tam. Žinoma, mėgstu linksmintis, bet į turus važiuoju ne dėl to. Tiesiog myliu buvimą scenoje.

- Atrodo, kad Jums nėra ribų. Pavyzdžiui, švedų žiniasklaida kartą Jus netgi pavadino Jėzumi. Gal pasidalintumėte su mumis laimingo gyvenimo receptu?

- Jėzumi buvau pavadintas tada, kai atrodė, jog iš tikrųjų galiu vaikščioti vandeniu. Tuomet aš panaudojau vieno iliuzionistų triuką. Tai buvo be galo smagu: žmonės šaukė, kai žengiau pirmuosius žingsnius. Mano laimės receptas paprastas: gerbti vieniems kitus, nepavydėti ir džiaugtis muzika. 

- Koncertas „Žalgirio“ arenoje bus gruodžio 31 d. Naujųjų metų naktį. Kuo šis pasirodymas bus ypatingas?

- Koncerte taip pat pasirodys keletas Lietuvos žvaigždžių – Merūnas Vitulskis, Vilija Matačiūnaitė, Povilas Meškėla, Kauno miesto simfoninis orkestras. Kartu su jais tikrai sukursime nuostabų pasirodymą. Iš Švedijos aš atvykstu kartu su ritmo grupe ir atlikėja LaGaylia. Jos balsas nuostabus, patikėkite – ji tikrai ypatinga, sunku rasti kitą tokį talentą.