Naują miuziklo gyvavimą Kauno valstybinio muzikinio teatro scenoje nulėmė šauni spektaklio pastatymo komanda: režisierė Viktorija Streiča, muzikinis vadovas ir dirigentas Jonas Janulevičius, dirigentas Virgilijus Visockis, scenografas Artūras Šimonis, kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė, choreografas Dainius Bervingis, chormeisterė ir dirigento asistentė Rasa Vaitkevičiūtė, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas, vaizdo projekcijų autorius Arvydas Strimaitis. Ir, žinoma, visas būrys teatro artistų, kuriančių pagrindinius ar nepagrindinius vaidmenis.

Henris Higinsas – Raimondas Baranauskas bei Laimonas Pautienius, Eliza Dulitl – Marija Arutiunova, Ieva Juozapaitytė ir Ingrida Kažemėkaitė, pulkininkas Pikeringas – Gediminas Maciulevičius bei Ramūnas Urbietis, Alfredas Dulitlas – Žygimantas Galinis, Liudas Mikalauskas ir Giedrius Prunskus. Spektaklyje dalyvauti puikiai pasirengę ir solistai Giedrė Juknevičiūtė, Raimonda Talat-Kelpšaitė, Rita Preikšaitė, Rūta Zaikauskaitė, Jurgis Jarašius, Rokas Laureckis, Nerijus Noreika, Laimutė Kuzmickaitė, Živilė Bosaitė, Dainius Bervingis, Ramūnas Šimukauskas, Martynas Beinaris, Jonas Lamauskas, Martynas Stankevičius, Žanas Voronovas, taip pat choro ir baleto artistai.

Anot Kauno valstybinio muzikinio teatro atstovės Linos Stankevičiūtės, į sceną vėl grįžtantis populiarusis amerikiečių miuziklas „Mano puikioji ledi“ yra garsus visame pasaulyje. Niujorke jis pastatytas 1956-aisiais, ir tai buvo vienintelė ir nepakartota kompozitoriaus F. Loewe'o ir libreto autoriaus A. J. Lernerio sėkmė. Spektaklio premjera įvyko prestižiniame Brodvėjaus teatre, pagrindinius vaidmenis sukūrė žymūs artistai Julia Andrews ir Richardas Burtonas. Miuziklo libretas parašytas pagal airių kilmės anglų dramaturgo G. B. Shawo pjesę „Pigmalionas“ (1912). Pjesė pasakoja apie šiukšlininko Dulitlo dukterį, kalbančią gatvės žargonu, ir profesorių Higinsą, susilažinusį su bičiuliu Pikeringu, kad per pusę metų išmokys merginą kalbėti dailia literatūrine anglų kalba – taip ji tapsianti tikra ledi. Šis satyrinis kūrinys savo laiku taip pat buvo populiarus, tačiau plačiau šią pjesę išgarsino to paties siužeto miuziklas.

Miuziklas „Mano puikioji ledi“ Brodvėjuje buvo rodomas dvejus metus iš eilės (2717 spektaklių), o jo pasirodymas Londone taip pat sumušė visus iki šiol čia rodytų sceninių veikalų rekordus. Daugelyje pasaulio šalių miuziklą „Mano puikioji ledi“ išgarsino to paties pavadinimo kino filmas, kuriame Elizos Dulitl ir Higinso vaidmenis sukūrė garsūs amerikiečių kino aktoriai Audrey Hepburn bei Rexas Harrisonas. Europoje miuziklas „Mano puikioji ledi“ pasirodė 1960–1961-aisiais, nuo tada jo populiarumas vis augo. Apie 1967–1968-uosius šis spektaklis tapo populiariausiu net ir vokiškos kultūros šalyse – Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje ir iš karaliaujančių pozicijų išstūmė Johano Strausso operetę „Šikšnosparnis“.

Kauno muzikiniame teatre, pažymima pranešime, miuziklas „Mano puikioji ledi“ pirmą kartą buvo pastatytas 1965 metais netrukus po to, kai pasirodė Europoje. Spektaklį pastatė režisierius Rostislavas Andrejevas, tai buvo vienas geriausių jo kūrybinio palikimo darbų. Elizą vaidino Janina Ragaišytė, Stasė Repečkaitė, Marija Žilionytė, prof. Higinsą – Vytautas Rimkevičius ir Vytautas Blažys. 1986-aisiais šį veikalą Kauno scenoje įkūnijo baltarusių režisierius S. Šteinas ir dirigentas Stanislovas Domarkas. Elizos partiją dainavo Danutė Dirginčiūtė, Lina Kinderytė bei Violeta Sagaitytė, prof. Higinsas buvo Juozas Malikonis ir G. Maciulevičius.

Šis spektaklis buvo rodomas beveik dešimt metų, tačiau jo populiarumas nė kiek nesumenko. Todėl miuziklas teatro repertuare vėl pasirodė 1998 metais, statė režisierius Gintas Žilys, dirigentas Julius Geniušas, menininkai iš Austrijos – scenografas F. Kleinas ir kostiumų dailininkė H. Vartenegg, choreografas iš Estijos D. Harchenko. Spektaklyje pagrindinius vaidmenis sukūrė Aušra Cicėnaitė, Rūta Zaikauskaitė, G. Maciulevičius, Vitoldas Christauskas, Tomas Ladiga, Mykolas Rekys, Danielius Vėbra. Beje, už Higinso vaidmenį šiame spektaklyje G. Maciulevičius buvo įvertintas aukščiausiu Lietuvos teatro meno prizu „Kristoforas“ ir Kauno teatralų prizu „Fortūna“, priminė Kauno valstybinio muzikinio teatro atstovė L. Stankevičiūtė.