„Juditos triumfas“ (Nacionalinis kauno dramos teatras, rež. Gintaras Varnas)

mm

Kai nieko patys nesugeba sukurti be performansų, tai pradeda interpretuoti, perdaryti pagal savo smegenų kiekį klasiką. Apgailėtina, kai jie pervelka į dabartį ir aprengia rūbais pagal dabartines madas. Ir dar su tomis moterimis, tai kaip čia su lyčių lygybe – lyg moterys negali būti kerštingos, kovingos, pagiežingos, pavydžios ir intrigantės?

Naujovės

Peržiūrėjau dramos teatro repertuarą: nerandu, į kurį spektaklį norėčiau nueiti, – gaila. Tie šiuolaikiniai pastatymai tokie, kad nežinau, kam gali būti įdomūs. Nebent pačiam režisieriui.

Bitė

Džiaugiuosi NKDT iniciatyva vis surengti diskusiją po spektaklio. Daugiau ir dažniau! Neseniai lankiausi „Doriane“ – oi, kaip būtų pravertusi diskusija! Atrodo, lyg ir viskas aišku, bet taip norisi dar išgirsti specialisto pasisakymą. Žinoma, labai praverčia recenzijos – ačiū „Kauno dienai“, kad pasirūpina profesionalų įvertinimais. Tačiau kartais norėtųsi ir pačiam paklausti kūrėjų, pasitikslinti, ar teisingai suprastas spektaklis. Bet kokiu atveju ačiū teatro kolektyvui, kad nepavargsta šviesti.

Žaliakalnis

Sprendžiant iš komentarų, spektakliai turi būti privalomi. Ne tik vaikams, bet ir suaugusiesiems. Nebesugebame jau ne tik smegenų pasukti teatre, bet ir komentaro normaliai nebeparašome. Žmonės, kas jums atsitiko? Mokate įsijungti kompiuterį, tai gal ir knygą atsiverskite? Psichologai labai daug kalba apie tai, kaip (ne)reikia auklėti vaikų. Aiškina, kad visokie filmukai daug blogiau nei knygos (net kai skaito tėvai), nes skaitydamas / girdėdamas knygos tekstą žmogus įjungia fantaziją, įsivaizduoja. Filmukuose viskas sukramtyta. Va, bežiūrint tokius visokius sukramtytus filmukus užauga žmonės, neįpratę mąstyti. Įsijungia TV – ir retransliuoja tai, ką girdi, neįvertinę jokiu kritiniu mąstymu. G. Varno režisuota oratorija – ne kiekvienam praeiviui. Tokius veikalus tikrai nelengva suprasti, bet norint galima suprasti bent trečdalį to, ką nori pasakyti menininkas. Žinoma, reikia pastangų: prieš spektaklį pasiskaityti apie jį. Tačiau paprasčiau yra neiti į spektaklius, koncertus, neskaityti.

„Lietuviškoji Antigonė“ (renginys Rūtai Staliliūnaitei ir Daliai Grinkevičiūtei atminti)

Irena

Šios aktorės negalima pamiršti, tai Lietuvos deimantas.

manau

Tai buvo didi aktorė, didi asmenybė, didis žmogus.

Archyvai

Koks skausmingas scenos menininkų likimas. Jų kūryba dažnai lieka nenufilmuota – kas tos fotografijos ir amžininkų atsiminimai... Kažin, ar teatrai filmuoja visus savo spektaklius, rūpinasi jų, net ir nenusisekusių, užfiksavimu?

„S. Nėris ir M. K. Čiurlionis – kūrėjų susitikimas mene“

Matematikė

Ačiū už įdomų tekstą. Ačiū, kad neišsižadate Salomėjos Nėries. Kad ir kokios jos buvo pažiūros, ji buvo nuostabi poetė. Tik įsiskaitykime: „Pavasaris/ Dainuot ims alyva. –/ Upelė virpa – vėl gyva./ Padangių nemunu pietys/ Ritena debesų lytis.“ Visi vaizdiniai paprasti, lengvai suprantami ir kartu tokie nežemiški. Net jei ir sentimentalu – žmonės juk irgi yra ne vien cinikai, daugybė sentimentalių, kurių balsu ir kuriems kalbėjo poetė.

Nuomonė

Menininkai yra nežemiškos būtybės. Jie gyvena savame pasaulyje, kuriame yra susieti vienas su kitu nematomais saitais. MKČ nutapė – Nėris pajuto. Abu buvo be galo jautrios sielos, aplinkinių ne visada suprasti kūrėjai. Man visada atrodė ir atrodys, kad menininkai turi būti virš visų žemiškų problemų, buities. Priešingu atveju jie neišpildo savo misijos. Netikiu, kad gali skusdamas bulves ar dirbdamas kokį darbą už pinigus kurti eiles ar galvoti apie muzikos, vaizdo motyvus.

„To, kas fizikoje vertingiausia, vadovėliuose nerasite“

Kaunietis

Yra trys mokslai, ant kurių laikosi visas materialus gyvenimas – matematika, fizika ir chemija. Kuo šie mokslai skiriasi nuo kitų? Jiems išmokti neužtenka net ir geros atminties – juos reikia suprasti, jų nepavyksta iškalti. Humanitarams užtenka B lygio – tai tas pats, kaip vairuotojui užtenka eismo taisyklių. Egzamino užduotyje turėtų būti dvi dalys: A ir B. Ir pats mokinys turėtų rinktis, kurios dalies uždavinius jis pajėgus išspręsti.

Pavyzdžiai

Kas nutiks, jei duona bus pardavinėjama nesupjaustyta ir nesupakuota į plastiką? Mažiau plastiko bus gaminama, supjaustyti nebereikės elektros, žmogus pjaustymui sudegins kelias kalorijas, per neįpakavimą įgys didesnį imunitetą. Kitas pavyzdys. Skrenda į Mėnulį, skelbia apie Marsą, o „nemato“, kiek daug komercinių šiukšlių, nebenaudojamų laužų skraido aplink Žemę, ir nesurenka tų šiukšlių, negrąžina jų į kilmės vietą. Pasivadinę mokslininkais, bet lipa ant to paties grėblio, nepasimoko iš klaidų. Kaip vandenyne plastikas kenkia, taip ir kosmose komercinės šiukšlės kenkia. Tai tik įrodo, kad net mokslas jau mutavosi, tapo komercija. O kas yra komercinė tiesa? Apgaulė.

Paprastai

Jei žmogus nebūtų ignoravęs gamtos dėsnių, tai dabar nebūtų baisių stichinių nelaimių. Gamtos dėsnių didžiausias priešas yra komercija. Pasaulyje pusę komercijos galima drąsiai išnaikinti ir jokios žalos ar sunkumų nebus patirta. Žmogaus ego priverčia gamtą sureaguoti labai skaudžiai.