Žygiai pėstute

Žaliuoju Lietuvos smaragdu vadinamas Kauno rajonas šį palyginimą pelnė dėl gamtos, kultūros, architektūros paveldo grožio ir turtų. Jį raižo trys didžiausios Lietuvos upės – Nemunas, Neris ir Nevėžis, kurių vingiai ir slėniai, Kauno marių regioninio parko, piliakalnių lobiai abejingų nepalieka.

Šiais metais Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras (KRTVIC) visa tai pažinti kviečia pasimėgaujant, tai yra, keliaujant pėstute, ne tik dviračiais.

Centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė pasakojo, kad viena naujojo turizmo sezono naujovių – su šūkiu "Pagauk ryšį su gamta" skiriamas didesnis dėmesys pažintiniams pėsčiųjų žygiams. Ir masiniams, ir savarankiškiems pavieniams pasivaikščiojimams.

Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė

KRTVIC šiltuoju sezonu organizuos penkis pėsčiųjų žygius. Pasivaikščioti su profesionaliu žygio vadovu, turinčiu daug žinių apie gamtą, bus kviečiama kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį.

Pirmasis toks žygis – gegužės 25 d. Kačerginėje. Neabejingi gamtai gyventojai kviečami į pažintį su 12 km besidriekiančiu Šaltinių taku, kurį sudaro 2,6–6 km ilgio takelių labirintai, vedantys per vaizdingiausias Kačerginės šilo apžvalgos aikšteles, atveriantys ne vieną kerinčią Nemuno atodangą, vingiuojantys per pušyną, slepiantį gaivius šaltinius.

Šiose vietovėse įkvėpimo kadaise ieškojo net pats rašytojas Pranas Mašiotas. "Visais plaučiais įkvėpsime ramybės. Išgirsime ir ne vieną įdomų faktą apie Kačerginę", – pristatomas šešias valandas truksiantis žygis.

Šis takas veda ir pro vieną įspūdingiausių Kauno rajone Pyplių piliakalnį, nuo kurio atsiveria įspūdinga Nemuno ir Nevėžio santaka, Nemuno vingiai, Raudondvario bažnyčios bokštai.

Šiuo metu tvarkomo piliakalnio aukščiausioje vietoje planuojama įrengti apžvalgos aikštelę su lauko baldais. Šiaurinėje dalyje taip pat atsiras laiptai. Kalno papėdėje bus įrengta poilsio aikštelė ir stovai dviračiams. Per griovį bus nutiestas lieptelis. Iki Pyplių iš Kauno galima atminti ir dviračių taku.

Beje, Kauno rajone greitu metu pradės veikti "Citybee" dviračių nuomos punktai. "Jau derinamos vietos, dviračių nuoma bus tikrai pasiūlyta ir išplėtota", – dėstė E.Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Padės susiplanuoti

"Labai džiugu, kad ir pėsčiųjų žygių poreikis auga", – džiaugėsi KRTVIC direktorė, atkreipusi dėmesį, kad keliauti po Kauno rajoną tampa vis patogiau dėl kuriamos infrastruktūros.

"Numatytos trasos yra labai skirtingos, nuo 6 km iki 16 km ilgio, skirtingo sudėtingumo. Tai puiki galimybė pailsėti, ypač nuo sėdimo darbo prie kompiuterio. Tokie žygiai – ir sveikatinimui, ir pažinimui, tinka visai šeimai", – kalbėjo E.Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Numatytos trasos yra labai skirtingos, nuo 6 km iki 16 km ilgio, skirtingo sudėtingumo. Tokie žygiai – ir sveikatinimui, ir pažinimui, tinka visai šeimai.

Pavyzdžiui, e.rinkodaros projekte sukurtame tinklapyje ir programėlėje išmaniajam telefonui "Aplink marias" aprašomi šeši skirtingi, specialiai projektui sukurti pažintiniai maršrutai po Kauno marių apylinkes, puikiai tinkantys dienos išvykoms ar savaitgalio kelionei.

"Aplink marias" turistams suteikia galimybę ir patiems susiplanuoti jų pomėgius atitinkantį maršrutą. Lankytinas vietas pristato audiogidai, prabylantys lietuvių, anglų, rusų ir vokiečių kalbomis, skelbia kūrėjai.

Keliauti po Kauno rajoną kviečiami ne tik svečiai iš aplinkinių ar tolesnių vietovių, bet ir vietiniai rajono gyventojai. "Kiekvienas galime atrasti daug naujo, pasisemti jėgų lankydamiesi net ir tose pačiose nuostabiose vietose, kurios priklausomai nuo sezono turi vis kitokio žavesio", – įsitikinusi E.Kaminskaitė-Sutkuvienė.

Keliautojų po Kauno rajoną srautai vis auga. "Esame tarpinė stotelė keliaujantiems panemunės keliu", – kalbėjo KRTVIC direktorė. Svečių sulaukiama iš Lietuvos ir užsienio šalių, iš kurių daugiausiai – Vokietijos ir kitų Vakarų Europos šalių. Keliauja ir senosios kartos emigrantai, ieškodami, bandydami pažinti savo šaknis.

"Esame sužymėję Šv.Jokūbo kelią palei Nemuną. Piligrimai juo gali nukeliauti iki pat Šiluvos, taip pat ir susipažinti su Kauno rajonu. Rengiamas leidinys, kur Kauno rajone galima apsistoti einantiems šiuo piligrimų keliu", – sakė centro vadovė.

Tako desertas

Pati žymiausia ir populiariausia Kauno rajono vieta, skirta pasivaikščiojimui, – Arlaviškių Kadagių slėnis, tačiau be jo ir be Šaltinių tako dar yra nemažai kitų, pavyzdžiui, takas Girionys–Laumėnai–Žiegždriai, Jadagonių ekologinė trasa, Dubravos rezervatinės apyrubės, Žiegždrių geologinis takas ir pan.

"Beveik visuose pėsčiųjų takuose yra įrengtos stovyklavietės. Į jas galima ir su kompanijomis atvažiuoti, smagiai praleisti laiką", – vardijo centro vadovė.

Kauno marių regioninio parko vyr. specialistė Ramunė Mikitiejeva yra teigusi: Žiegždrių geologinis takas ypatingas tuo, kad juo keliaujant galima be didelių pastangų iš arčiau susipažinti su senųjų Nemuno slėnio šlaitų sandara. Viso tako ilgis apie 1,6 km. Jis jungia du valstybės saugomus gamtos paveldo objektus – Žiegždrių ir Kalniškių konglomeratų atodangas.

"Žiegždrių atodangoje tarp nuosėdinių uolienų gerai matyti juostuotųjų molių sluoksniai (varvos), jas iš arčiau apžiūrėti galima Žiegždrių atodangos pabaigoje, už gyvenvietės, nusileidus prie marių. Einant taku sunku nepastebėti storiausios Kauno marių krante (kamieno apimtis – 4,3 m, aukštis – 27 m.) liepos bei Smalakalnio, ant kurio senovėje žmonės iš beržo tošių virdavo dervą", – aiškino specialistė.

Tako desertu vadinama Kalniškių konglomeratų (gamtiniu cementu į kietą uolieną surištas smėlis, žvyras, gargždas, šiek tiek primenantis betoną) atodanga su ertmėmis ir olomis. Tai 8 m aukščio, 400 m ilgio šlaitas, kurio viršutinėje dalyje atsidengia konglomeratų sluoksniai.

Apžiūrint konglomeratų ertmes ir nelygumus, galima matyti nedidelių varveklių. "Tai sustingusios stalaktitų užuomazgos, kurių Lietuvoje niekur kitur nepamatysite", – tikino R.Mikitiejeva, užsiminusi ir apie vertą išbandyti Pakalniškių pažintinį taką Girionyse, vertą dėmesio Mergakalnio apžvalgos aikštelę Dovainonyse.

Traukia šedevrai ir renginiai

Populiariausi Kauno rajono renginiai vyksta taip pat gamtos apsuptyje. Į bardų festivalį "Akacijų alėja", vykstantį Kulautuvos pušyne, Aitvarų šventę Zapyškyje prie Nemuno ir architektūros šedevro – gotikinės XVI a. Šv.Jono Krikštytojo bažnyčios, ir į kai kuriuos kitus suvažiuoja minios žmonių iš visos Lietuvos.

Vienas ryškiausių renesanso dvarų Lietuvoje – Raudondvario dvaras su XVII a. dvaro sodybos ansambliu svečių laukia ištisus metus ir siūlo ne tik architektūrinių įspūdžių, bet ir įvairių renginių, koncertų bei edukacijų.

Jau vien kelionė į Raudondvarį žada daug įspūdžių. Tam paruošti sekmadieniniai reisai laivu iš Kauno ir atgal.

"Pernai labai pasiteisino gyvasis šeštadienis Raudondvario dvare. Renginio dieną žmonės gali rinktis, ką jie dvare norėtų veikti: teatralizuotą ekskursiją, žvakių liejimo ar kitą edukaciją, vykstančią Menų inkubatoriuje. Tai kompleksinė paslauga, kai žmonės gali susidėlioti, kas jiems įdomiausia. Pernai į vieną tokių šeštadienių susirinko didelis būrys žmonių, nors ir buvo labai lietinga diena", – prisiminė E.Kaminskaitė-Sutkuvienė, pasakojusi ir apie vaikams siūlomą orientacinį žaidimą "Tiškevičių skrynios beieškant", kuris, organizatorių manymu, tikrai pasiteisino.

Pažintis nuo vandens

Kauno rajonu grožėtis galima ir nuo vandens. Laivybos sezoną pradeda pramoginiai keleiviniai laivai, kuriais, pavyzdžiui, plukdoma nuo Vytauto Didžiojo bažnyčios į traukos centru esantį Raudondvario dvarą.

Laiveliu "Vytis" ties Zapyškio bažnyčia galima persikelti per Nemuną. Keltas veikia ketvirtadieniais-sekmadieniais. Pernai šia galimybe pasinaudojo apie 3 tūkst. žmonių – pėsčiųjų ir dviratininkų.

Dviračių tako atkarpa nuo Kačerginės iki Zapyškio baigiama tvarkyti, tad neabejojama, kad dviratininkų bus sulaukiama dar daugiau. Gali būti, kad kol kas nemažai dviratininkų ties Kačergine apsigręžia ir dviračių taku grįžta į Kauną.

Kaip pasakojo E.Kaminskaitė-Sutkuvienė, šiltuoju metų laiku turistai kiekvieną sekmadienį galės keliauti laivu "Kaunas".

Laivais galima pasiekti ir kitus Kauno rajono miestelius: Kačerginę, Zapyškį, Kulautuvą, o taip pat Kadagių slėnį, kuris keliautojus žavi viena gražiausių Nemuno slėnio atodangų. Plukdomi ir pėstieji, ir dviratininkai.

Planuojama, kad savivaldybei įsigijus keleivinį laivą turistai laivu galėtų leistis į kelionę po Kauno rajono kurortines teritorijas, išsidėsčiusias skirtinguose Nemuno upės krantuose.

Vidaus vandens kelių direkcijos iniciatyva siūloma gaivinti keleivinio laivo maršrutą iš Kauno į Vilkiją, sustojant Paštuvoje, Kulautuvoje, Zapyškyje ir Kačerginėje. Vilkijoje būtų galima praleisti apie pusantros valandos ir plaukti atgal į Kauną. Tai būtų visos dienos pramoga visai šeimai.

Ekstremalios pramogos

Aštresnių pojūčių mėgėjai tikriausiai jau spėjo bent kartą apsilankyti Jadagonių kaime, Zapyškio seniūnijoje, įsikūrusiame pramogų parke "Expedicija.lt", o taip pat ir vandenlenčių parke "DOCK7", esančiame Kulautuvoje. Manoma, kad šis parkas į Kulautuvą padeda pritraukti apie 10 tūkst. lankytojų, skaičiavo centro vadovė.

Panašus vandenlenčių parkas veikia ir Noreikiškėse Graužės tvenkinyje.

Šio sporto entuziastai ragina išbandyti vandenlentes bet kokiu oru, bet kokio amžiaus žmonėms ir turint bet kokius plaukimo įgūdžius.

Parke "Expedicija.lt" rengiami orientaciniai žygiai, iškylos baidarėmis ir plaustais, įrengtos purvo trasos, aukščiausia dirbtinė uola Baltijos šalyse – Pagonija su 12 skirtingų lipimo takų.

Kauno tvirtovės parkas vilioja Pirmojo pasaulinio karo pėdsakais bei pasivaikščiojimais klaidžiais menkai apšviestais fortų tuneliais. Dalis minėtų objektų tvarkyti, įrengti pasitelkiant ES lėšas.