Marijos ir Antano Žmuidzinavičių namas V. Putvinskio gatvėje gerai žinomas ne tik kauniečiams. Į šią Vytauto Landsbergio-Žemkalnio suprojektuotą buveinę Žmuidzinavičiai atsikėlė iš nuosavo medinio namo Ukmergės plente.

Pasak A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejaus vadovės Jurgitos Rimkutės-Vainiuvienės, A. Žmuidzinavičiaus žmona – Marija Putvinskaitė, 1863 m. sukilėlio Rapolo Putvinskio ir grafaitės Idalijos Broel-Platerytės duktė bei žymaus Lietuvos šaulių sąjungos įkūrėjo Vlado Putvinskio sesuo.

Studijavusi odontologiją Varšuvoje ir Paryžiuje, ji iš pradžių gydytojavo Vilniuje, talkino broliui Vladui didžiajame slaptosios spaudos kelyje, padėjo Sofijai Gimbutienei spręsti lietuvių menui ir menininkams iškilusias problemas, rengti pirmąsias parodas. Toje veikloje aktyviai dalyvavo ir A.Žmuidzinavičius, su kuriuo Marija susituokė 1909 m. ir globojo į Vilnių atvykstančius lietuvių dailininkus.

Marija tapo nepakeičiama Lietuvių dailės draugijos valdybos narė, dalyvavo įvairių visuomeninių organizacijų veikloje, Lietuvos moterų suvažiavimuose, o 1933 m. tapo Lietuvos moterų šaulių sąjungos pirmininke.

M. Žmuidzinavičienė mirė 1959 m., palaidota Kaune, Petrašiūnų kapinėse. Šeimoje užaugo dukra Giedrė (mirė 2006 m.), beje,   pirmoji tokiu vardu mergaitė Lietuvoje. M.Žmuidzinavičienė labai mylėjo visus keturis Giedrės Gučienės vaikus. Augis tapo garsiu architektu, Rimantas – muzikologu, senųjų Lietuvos bažnyčių vargonų restauratoriumi, a.a. Giedrė buvo pasirinkusi menininkės kelią, o Birutė savo gyvenimą paskyrė tarnystei Dievui. Ji prisimena, kad seneliai Žmuidzinavičiai labai gerbė vienas kito asmeninę erdvę, miegodavo, kaip tai buvo įprasta aristokratiškos kilmės šeimose, atskirose lovose, turėjo savo darbo kambarius, labai vertino punktualumą, laikėsi duoto žodžio, valgydavo prie balta staltiese padengto stalo, iš gražių indų. Tai, pasak anūkės, byloja apie Žmuidzinavičių namuose vyravusį gyvenimo mieste, dvarų kultūros stilių, o name išlikę interjero puošybos elementai – apie lietuviško kaimo tradicijas.

Būtent iš provincijos, iš dvaro Šilo Pavėžupyje, kur gimė M.Putvinskaitė, ji atsinešė meilę viskam, kas lietuviška. Mat nuo vaikystės Marijai teko prisiliesti prie lietuvybės šaknų, matyti, kaip jos puoselėjamos. Juk Šilo Pavėžupyje, kur augo Marija, Povilas Višinskis rengė slaptus susirinkimus. Čia pradėjo švytėti Žemaitės talentas, žiebėsi švietėjiškos šio krašto ambicijos, kūrėsi konspiracinis lietuviškos spaudos gabenimo tinklas.

Būtent Putvinskių šeimai buvo pavesta rūpintis tokios spaudos keliu iš Tilžės į Šiaulius. Šilo Pavėžupio dvaras buvo tapęs lietuvybės centru, kuriame lankėsi ir A. Žmuidzinavičius.

Lietuvos šaulių sąjungos V. Putvinskio-Pūtvio klubas, pažymėdamas Marijos Žmuidzinavičienės 140-ąsias gimimo metines, kviečia kauniečius į jos atminimo pagerbimo ceremoniją, kuri vyks rugsėjo 9 d. 12 val. Petrašiūnų kapinėse.