Lietuvybė – kraujyje

Australijoje gimusi, tačiau lietuvišką prigimtį puoselėjanti J. Cininas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio brolio Stasio provaikaitė. Bėgdami nuo karo, J. Cininas seneliai pasiekė žaliąjį žemyną, kur pradėjo gyvenimą nuo pradžių. Lietuvai atkovojus nepriklausomybę, šeimos kelionių kryptis pasikeitė – J. Cininas dažnai aplanko senelių gimtinę, puikiai kalba lietuviškai.

Pokalbyje su „Kauno diena“ menininkė yra sakiusi, kad kelionės į Lietuvą ir pokalbiai su čia gyvenančiais žmonėmis yra pats geriausias būdas išsaugoti lietuvių kalbą ir ryšius su lietuvišku identitetu. „Lietuva mums dabar yra kaip antri namai. Džiugu, kad pradedu vis dažniau čia lankytis. Kuo dažniau, tuo geriau. Man labai patinka Lietuva“, – yra sakiusi J. Cininas.

Iš savo tėvų ir senelių pabėgėlių paveldėtą išradingumą J. Cininas kūryboje sieja su ekologiškai tvaresnėmis meno praktikomis – sąmoningu pasirinkimu naudoti daugiau perdirbtų medžiagų.

Parodos organizatorių nuotr.

Prikelia naujam gyvenimui

Melburno universiteto Technologijų instituto meno mokykloje grafiką ir meninį knygų apipavidalinimą dėstanti J. Cininas – daugiau kaip 20 personalinių parodų autorė.

Jos kūriniai buvo įtraukti į daugiau kaip 80 meno apdovanojimų sąrašą, jų įsigijo daugiau kaip 40 meno organizacijų Australijoje ir kitose šalyse, įskaitant Australijos nacionalinę galeriją, Viktorijos nacionalinę galeriją, Viktorijos muziejų, Estijos spaudos ir popieriaus muziejų (dabar TYPA) ir MARKK etnologijos muziejų Hamburge. Lietuvoje jos darbų yra įsigiję Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Bene geriausiai J. Cininas žinoma dėl techniškai sudėtingų redukcinių linoraižinių, vaizduojančių moteris vilkolakes, tačiau pastaruoju metu ji kuria menininkų knygas iš nebenaudojamų spaudos leidinių ir lagerfonus iš panaudotų butelių kamštelių ir perdirbtos medienos.

Folkloro puoselėtojai

Parodoje lietuviški motyvai pasitinka vos išvydus pavadinimą – „Padarė žvirblis alutį“ ne tik primena linksmą lietuvių liaudies dainą – taip pavadintas ir grupės „Pamesta klumpė" (The Lost Clog) projektas, 2022 m. laimėjęs Australijos folkloro apdovanojimuose.

2010 m. susibūręs vienu gyvybingiausių lietuvių išeivijos kolektyvu vadinamas ansamblis – Melburne gyvenančių Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių iš Lietuvos palikuonys, lietuvių liaudies muziką derinantys su dešimtmečių senumo mada ir kelių mėnesių senumo barzdomis. Jie pristatomi kaip dainomis apie tokias kritiškai svarbias senovės temas, kaip alaus gėrimo džiaugsmas ir nusivylimas santuoka, gražūs ežerai ir nepatogūs upeliai, girti uodai ir nepadorios sueigos, senos patrankos ir euforija kertant močiutės blynus pasakojantys dainininkai.

J. Cininas lagerfonai – puiki užuomina į Australijos ir Lietuvos kultūrinį hibridiškumą.

Grupė šmaikščiu pavadinimu yra pasirodžiusi didžiausiuose festivaliuose, tarp jų Nacionaliniame folkloro festivalyje (Kanbera, Australija), Vudfordo folkloro festivalyje (Kvinslandas, Australija), „Saulės žiedas“ ir „Skamba skamba kankliai“.

Šiemet grupė koncertuos savitos muzikos ir šiuolaikinės baltų kultūros festivalyje „Mėnuo Juodaragis“, rugpjūčio pabaigoje vyksiančiame Dūburio ežero saloje. „Pamesta klumpė“ savo muzikavimu pradžiugins rugpjūčio 27-ąją vyksiančiame parodos uždarymo renginyje.

Prikimusių varpelių orkestras

Ansamblio „Pamesta klumpė“ veikloje dalyvaujanti J. Cininas parodoje pristato vienuolika jau seniau sukurtų muzikos instrumentų lagerfonų ir naujus darbus, specialiai šiai parodai sukurtus per du mėnesius dirbant Kauno paveikslų galerijoje.

Lagerfonai – Australijoje paplitę tradiciniai primityvūs mušamieji instrumentai, paprastai gaminami iš alaus kamštelių, įkaltų į seną šluotos kotą. Lazdą ritmiškai trankant į žemę, laisvai pritaisyti alaus kamšteliai zvimbčioja kurdami šiurkščius garsus, papildančius atliekamas vokalines kompozicijas.

Ieškodami lagerfonų tradicijos pradžios, australų tyrinėtojai priėjo prie išvados, kad juos dera kildinti iš vokiškų Teufelsgeige – primityvių savadarbių instrumentų, šmaikščiai pavadintų velnio smuiku. Šeštąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį vieno keliautojo sumeistrautas lagerfonas vėliau paplito visoje šalyje. Išpopuliarėti jam padėjo konstrukcijos paprastumas ir galimybė panaudoti nebereikalingas atliekas.

J. Cininas lagerfonai perkurti pasitelkus baltiškuosius gamtos motyvus. Čia yra ir „Gelsvis“, „Juodbėris“, „Gėlytė“, „Saulė“, „Rūtų darželis“. Jų sukūrimo idėja radosi iš noro turėti vizualiai patrauklų muzikinį grupės pasirodymų rekvizitą. Šiandien J. Cininas lagerfonai – puiki užuomina į Australijos ir Lietuvos kultūrinį hibridiškumą.

Naujuose darbuose panaudoti galerijos kaimynystėje esančios kavinės „Kultūra“ surinkti butelių kamšteliai, papildyti asmeninėmis menininkės atsargomis.

Parodą ir kūrybos procesą parėmė Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus ir Australijos lietuvių fondas.

Kas? J. Cinino paroda „Padarė žvirblis alutį“.

Kur? Kauno paveikslų galerijoje.

Kada? Veiks iki rugpjūčio 27 d.