Vakaro metu J.Naujalio kūryba klausytojams bus pateikiama teatralizuoto pasakojimo forma. "Kauno rajono savivaldybės iniciatyva, pakvietus KVMT kolektyvą sudaryti programą ir teatro meninėmis pajėgomis ją įgyvendinti, bus atlikti ryškiausi ir mažiau žinomi ar dar niekur neskambėję kompozitoriaus kūriniai", – pažymi KVMT vadovas Benjaminas Želvys.

Renginio libretą sukūrė teatrologas, rašytojas Gediminas Jankus, muzikinę programą sudarė KVMT vyriausiasis dirigentas Jonas Janulevičius. "Vystant koncerto-mistifikacijos idėją svarus yra teatro vyr. režisierius Kęstučio Stasio Jakšto indėlis. Renginio režisierė Viktorija Streiča kartu su solistu Giedriumi Prunskumi ves renginį, pasakodami J.Naujalio istoriją, kurdami to laikotrapio atmosferą", – pastebėjo B.Želvys.

Muzikinius kūrinius atliks KVMT choras (vadovė Rasa Vaitkevičiūtė) ir KVMT simfoninis orkestras (vyr. dirigentas J.Janulevičius). Su pastaruoju, sudariusiu muzikinę vakaro programą, kalbėjome tarp intensyvių repeticijų.

– J.Naujalis yra reikšminga figūra ne tik muzikiniame Lietuvos lauke. Jūsų nuomone, kokie kompozitoriaus veiklos faktai yra svariausi?

– Lietuvos muzikinio, kultūrinio lauko kontekste J.Naujalio, kaip asmenybės, individo, indėlis yra be galo didelis. Jo pirmieji žingsniai savo kūryba ir veikla žadinant tautą yra ypač reikšmingi. J.Naujalis buvo vienas pirmųjų tautos budintojų, kurio sukurta "Jaunimo giesmė" savo patriotiškumu, atgimimo ir vilties žmonėse skatinimu nenusileidžia Vinco Kudirkos "Tautiškai giesmei". Kompozitorius buvo ir pirmosios visos Lietuvos dainų šventės organizatorius ir vyriausiasis dirigentas. Reikšminga ir tai, kad J.Naujalis subūrė muzikų draugiją "Daina", kuriai iš pradžių priklausė muzikai prijaučiantys literatai. Svarbus įvykis Kauno, Lietuvos muzikiniame ir apskritai kultūriniame gyvenime buvo kompozitoriaus įkurta pirmoji, oficiali Kauno muzikos mokykla (veikusi "Saulės" gimnazijos patalpose), o po Antrojo pasaulinio karo perkelta į Arkivyskupijos kurijos pastatų kompleksą. Kauno muzikams J.Naujalio vardas turi gilią prasmę. Visi, kurie yra baigę šią gimnaziją, kai ji dar nebuvo iškelta į Kęstučio gatvėje esantį pastatą, jautėme, kad mokomės ypatingoje vietoje, turinčioje savo aurą.

– Kuo išskirtinis yra kompozitoriaus muzikinis palikimas?

– Galiu leisti sau pasakyti, kad J.Naujalio muzika yra nepelnytai mažai atliekama. Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūriniai skamba kiekvienais metais. ir ne po vieną kartą. Tai paradoksas. Ir tokių paradoksų mūsų muzikiniame lauke yra ne taip ir mažai. Nepakankamai gilinamės į savo muzikines šaknis, per mažai dėmesio skiriame savo muzikiniam identitetui puoselėti ir išsaugoti.

Simfoninė J.Naujalio muzika yra kiek pamiršta ir nepopuliarinta. Turėdami vos keletą jos pavyzdžių, dedame juos į archyvą po stiklu.

– Balandžio 9-ąją Raudondvario dvaro Menų inkubatoriuje suskambės ir žinomi, ir dar negirdėti J.Naujalio kūriniai, kuriuos renginio programai atrinkote jūs. Į ką atsižvelgiant buvo formuojama koncerto-misterijos programa?

– G.Jankus renginiui kūrė libretą, pagal kurį atrinkome kūrinius. Scenoje vystantis pasakojimui apie J.Naujalį ir jo kūrybą, tautos žadintojo veiklą, choriniai, orkestriniai, liturginiai kūriniai sustiprins emocijas, atspindėdami siužetines linijas. Koncerto vedėjai V.Streiča ir G.Prunskus, pasakodami kompozitoriaus istoriją, kurs atmosferą, kuri perkels žiūrovus į laikmetį, kuriame gyveno J.Naujalis.

– Renginio programa įvairi: giesmės, mišios, simfoninė poema ir kt. Viena iš jos dalių – populiariosios chorinės J.Naujalio dainos. Kokie kūriniai skambės koncerte?

– Klausytojai išgirs kompozitoriaus chorinius kūrinius a cappella, kuriems bus pritaikytos orkestrinės aranžuotės. Kūriniai įgaus sodresnę muzikinę spalvą, ryškesnių emocijų. Skambės "Jaunimo giesmė", "Lietuva brangi", "Dainų dainelės" ir kiti klausytojams pažįstami kūriniai.

– J.Naujalio kūrybinėje biografijoje labai svarbios yra giesmės, mišios, responsorijos. Kokie kūriniai koncerte atskleis šį faktą?

– Liturginė muzika yra didžiulis kompozitoriaus kūrybinis palikimas. Koncerte-misterijoje klausytojai išgirs ne taip dažnai atliekamas ištraukas iš Mišių "Missa in hon S.Leonardi", kurias atliks KVMT choras pritariant vargonams, taip pat jo žinomiausią motetą "Ant Alyvų kalno (In monte oliveti)", kuriame chorui pritars orkestras.

– Pirmą kartą būtent šiame koncerte skambės simfoninis skerco "Antai žebris rugiuose".

– Simfoninė J.Naujalio muzika yra kiek pamiršta ir nepopuliarinta. Turėdami vos keletą jos pavyzdžių, dedame juos į archyvą po stiklu, o labai svarbu yra prikelti ir parodyti tokius kūrinius, nuo kurių prasidėjo mūsų muzikinė kultūra.

– Kuo ypatinga yra simfoninė poema "Ruduo", kurią renginyje atliks orkestras?

– Tai vienas stambiausių, 20 min. trukmės, mūsų patriarcho, klasikinės muzikos pradininko kūrinių. Diriguojant prof. Juozui Domarkui, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro jis buvo atliktas 1969 m, žymint 100-ąsias J.Naujalio gimimo metines, vėliau "Ruduo" skambėjo minint 125-ąjį kompozitoriaus gimtadienį. Simfoninė poema skambės ir minint garbingą 150 metų jubiliejų.

– Šiuo koncertu-misterija atliekate ir švietėjišką veiklą, skatindami Lietuvos visuomenę, jaunimą, domėtis J.Naujalio kūrybiniu palikimu.

– J.Naujalis nebuvo novatorius kaip M.K.Čiurlionis, tačiau profesionaliosios muzikos mokyklos įkūrimu, muzikų draugijos subūrimu, dainų, giesmių rašymu J.Naujalis davė pagrindą tautinei muzikai pakilti, todėl jis lietuvių sąmonėje turi stovėti šalia Jono Basanavičiaus. Surengę 150-osioms kompozitoriaus gimimo metinėms skirtą koncertą jausimės įdėję nedidelį indėlį, skatindami J.Naujalio muzikos sklaidą.

Norėtųsi pakviesti visus profesionalius muzikantus, kūrėjus, atlikėjus nupūsti dulkes nuo J.Naujalio kūrinių ir parodyti juos scenos šviesoje, leisti jais pasimėgauti klausytojams.

Kas? Koncertas-misterija "Gloria Juozui Naujaliui".

Kur? Raudondvario menų inkubatoriuje.

Kada? Balandžio 9 d. 19 val.