2016 m. Jaunojo tapytojo prizo nugalėtoja Rosanda Sorakaitė sako: "Viskas prasideda nuo pastangos. Kažkur labai pasistengi ir tai atveda į rezultatus." Kiekvienas jaunas menininkas sprendžia pats: vieni stengiasi susikurti sąlygas kūrybinei savirealizacijai, kiti užsiblokuoja, veikiami vidinių baimių, neužtikrintumo.

Fejerverkai Lince

Į 2016-uosius metus R.Sorakaitė įžengė ryžtingai. Geri pavyzdžiai įkvepia. Kūrybinėje biografijoje turėdama svarų įrašą apie 2015-ųjų vasarą "Meno parko" galerijoje įvykusią personalinę parodą "Kažkas panašaus", kurią autorė laiko atspirties tašku, atvėrusiu naujas erdves kūrybai.

Turėdama darbų aplanką su profesionaliomis kūrinių fotografijomis ir su bendru ekspozicijos galerijoje vaizdu, tapytoja apeliavo į "CreArt" kvietimą teikti paraiškas rezidencijai Linco mieste, Austrijoje. Laimėjusi konkursą, ji kartu su vilniete menininke Gabriele Gervickaite, kūrėjais iš Ispanijos ir Olandijos du mėnesius užsiėmė intensyvia kūrybine praktika.

"Rezidencijos metu kūriau laisvai. Nebuvau suvaržyta per tam tikrą laiko atkarpą pateikti nustatyto skaičiaus kūrinių. Kiekvienas Linco mieste rezidavęs menininkas galėjo lengvai valdyti savo kūrybinį procesą, kreipti jį tokia linkme, kokia tuo metu norėjosi. Vieniems tai buvo idėjų paieška, kiti kūrė darbus. Viduje buvo prisikaupę daug idėjų, todėl visos rezidencijos metu norėjosi rimtai dirbti, savo laiką skirti tik kūrybai", – įspūdžiais iš Linco pasidalijo R.Sorakaitė.

Geografiškai pakeitusi kūrybinę erdvę jaunoji tapytoja atrado ir naujų motyvų kūryboje. "Pradžioje vizualizavau tas idėjas, kurias subrandinau dar Lietuvoje, tačiau du mėnesius leisdama svetur, atradau įdomų motyvą – fejerverkus. Kai rezidavau Lince, buvo pavasaris, mieste vyko daug švenčių, kurios baigdavosi fejerverkų šaudymu. Mane sudomino ne spalvoti šviesuliai, iššaunami į orą, o jų atspindžiai vandenyje, juodame danguje paliktos žymės: švieselės, debesys, rūkas", – pasakojo menininkė.

Ne tik dėl naujo kūrybinio motyvo, bet ir dėl intensyvaus, nepertraukiamo kūrybinio proceso, kiek pakito R.Sorakaitės kūrinių formatai – jie tapo didesni. "Kai turi galimybę intensyviai dirbti, pralaisvėji, įdirbi gerą ranką, kūrimo procesas vyksta greičiau, todėl man norėjosi didesnės drobės. Tokiame formate galima ir labai subtiliai dirbti, ir stiprią energiją išlieti", – sakė tapytoja.

Solo Londone ir duetas Kaune

Rezidencija Austrijoje buvo svarus faktas autorės kūrybinėje biografijoje, tačiau ne mažiau asmeninių atradimų įvyko "Start Art Fair" mugėje Londone, Didžiojoje Britanijoje.

"Mugėje dalyvavo galerijos iš Amerikos, Azijos, Europos. Jaudinausi dėl to, ar mano kūrinai nepranyks bendroje skirtingų ekspozicijų masėje. Prieš išvykdami į mugę, kartu su galerijos "Meno parkas" komanda apgalvojome būsimą ekspoziciją, derinome ją prie erdvės, kurią mums skyrė mugės organizatoriai. Didelė dalis lankytojų ekspoziciją apibūdino kaip ramią ir elegantišką. Sulaukiau gerų atsiliepimų, daug kas domėjosi kūrinių atlikimo technika: lankytojus žavėjo ploni dažų sluoksniai, šviesos ir šešėlio santykiai. Mugėje buvau pastebėta, užmezgiau kontaktus su kitų šalių galerijų atstovais", – patirtį tarptautinėje mugėje apibūdino R.Sorakaitė.

Svarbus kūrybinis sprendimas buvo bendra paroda "Kamertono aidas" su tapytoju Povilu Ramanausku. "Tiek aš stebiu Povilo kūrybinį procesą, tiek jis stebi manąjį – nebylus bendradarbiavimas vyksta nuolatos. "Kamertono aidas" buvo pirmoji paroda, kurią surengėme dviese. Ji buvo nedidelė, sklidina žiemos atgarsių – ramaus kūrybinio periodo, kai esame susikoncentravę į būsimus kūrybinius procesus ir projektus. Ekspozicija siekėme atskleisti, jog kūrybinį procesą sudaro įvairūs etapai: intensyvesni, lėtesni, bet kūrybos nepaleidžiame, esame joje tiek, kiek tuo metu leidžia galimybės", – kūrybinę buitį nupasakojo tapytoja.

Šviečianti pergalė

Naujomis pradžiomis nužymėtus menininkės metus reziumuoja pergalė viename svarbiausių Baltijos šalių meno renginių "Jaunojo tapytojo prizas 2016". Jame R.Sorakaitė su kūriniu "Nakties šviesa" nurungė keturiolika finalistų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos.

"Džiaugiuosi pergale, tačiau jos nesitikėjau, – prisipažino autorė. – Viena vertus, tai didelė sėkmė, kita vertus, ji iš tiesų yra uždirbta. Konkurse dalyvauju nuo 2012-ųjų kasmet. Tai renginys, suburiantis tarptautinę komisiją, surengiantis kokybišką šiuolaikinės tapybos parodą. Tai rimtas konkursas, todėl visada į jį žiūrėjau atsakingai. Labiausiai džiugina tai, kad mano pergale džiaugiasi ir kiti."

2017-aisiais jaunosios tapytojos laukia personalinės parodos "Pamėnkalnio galerijoje" Vilniuje ir gimtuosiuose Šiauliuose – Šiaulių dailės galerijoje, taip pat Jautono tapytojo konkurse laimėta rezidencija Budapešte, Vengrijoje.

R.Sorakaitė dažnai kartoja: "Jei galiu aš, gali ir kiti." Geri pavyzdžiai įkvepia.