Pereiti į pagrindinį turinį

K. Kleizienė ir jos žvilgsnis (ne tik) į save

„Tapau moteris, nes jas pažįstu... Nes pati esu moteris“, – taip savo kūrybą pristato Kristina Kleizienė. „Parko galerijoje“ kartu su „Pagalbos moterims linija“ atidaryta jos kūrinių paroda „Į save“ veda į moters vidinės būsenos nuorodas, jausminius išgyvenimus ir patirtines emocines situacijas.

Palaima. Palaima. Palaima.

Kūrybiniai atradimai

K. Kleizienė nuo pat mažens jautė aistrą menui: būdama vienuolikos pradėjo mokytis tuometėje Vilniaus vidurinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 1984 m. baigė studijas Vilniaus dailės akademijoje. Nuo 1996 m. išvykusi į JAV, ji beveik tris dešimtmečius kūrė, restauravo freskas istoriniuose interjeruose. Nepaisydama sunkaus darbo, menininkė nutapė ir nemažą kolekciją abstrakčių paveikslų, skleidžiančių harmonijos tarp spalvų, formų, tekstūrų apraiškas.

Grįžusi į Lietuvą K. Kleizienė dar labiau paniro į kūrybą. „Parko galerijos“ lankytojai gerai atpažįsta šią menininkę, ypač – iš jos abstraktyvių darbų. Tiesa, naujausioje parodoje pasitinka dar nematytas figūratyvinis ciklas – šį kartą abstrakcijos subtilumas susipina su moters vizija ir vidiniu pasauliu. Per paveikslus žiūrovui kalbama apie savęs paieškas, vidinę ramybę ir jausmus, kurių nereikia slėpti. Tai ne tikrovė, bet paveikslai, kuriuos galima atrakinti savo unikaliu jausminiu raktu.

Parodoje išsiskiria dvi kūrybos grupės: abstrakcija ir figūra. Įdomu stebėti personažo sąveiką su aplinka ir jo poveikį žiūrovui. Iš tiesų lankytojai smalsiai aptarinėja paveikslus, kuriuose dominuoja figūros, – daugelyje jų išryškinti moterų siluetai, tačiau bruožai nedetalizuoti. Būtent šis paslapties motyvas sukuria parodos intrigą, žadina žiūrovo smalsumą. Nors figūratyvių siužetų paveikslai spalviškai ir kompoziciškai dera tarpusavyje, perteikiamos emocijos – skirtingų būsenų, jos artimos viena kitai tik moteriško prado paieškų tema.

Paveiksluose galima įžvelgti įvairių archetipų, tačiau nė vienas darbas neorientuotas į paprasta akimi matomą pasaulį. Moters figūra dažnai vaizduojama poilsio, palaimos būsenos – tai tampa nuoroda į raminantį meninį pajautimą, meno įtaką žmonių pasąmonei. Nors žiūrovas dažnai linkęs ieškoti užslėptų situacijų, jos vis tiek jį nuveda į save.

Viltis / Organizatorių nuotr.

Ieškoti ženklų ir krypčių

Vienas iš ryškiausių parodos paveikslų – „Pilnatvė“. Dėl ekspozicijos komponavimo jis – centrinis, sulaukia daugiausia žiūrovų dėmesio, tad ir aptarimų, diskusijų prie jo kyla nemažai. Vieni regi jame ramybės ir savęs atpalaidavimo būseną, žyminčią moters vitalinę galią ir saviugdos galimybes, ryžtą demonstruojantį kūną. Kiti dėl ryškaus kolorito ir intensyvių spalvų jame įžvelgia skausmo gaidelę.

Autorė geba kalbėti apie svarbias emocijas, žvelgti į gilumą, viskam suteikti meninę prasmę.

Menotyriniu požiūriu tai vienas iš įdomiausių ir įtaigiausių parodos darbų, jame – kontrastuojantis, klausimų keliantis siužetas, gera kompozicija, įdomiai parinktas koloritas. Kita vertus, ir žiūrovai, ir meno kritikai vieningai sutaria: itin svarbu atrasti ir pažinti asmeninį polėkį, o menas tampa puikia savistabą skatinančia priemone.

Autorė geba kalbėti apie svarbias emocijas, žvelgti į gilumą, viskam suteikti meninę prasmę.

Šioje parodoje būtina pakalbėti ir apie abstrakcijų žinutę. Jos yra ekspozicijos visuma, pagrindinė autorės kūrybos linija, tačiau šį kartą visi akcentai sutelkti į moterį. Kiekvienoje abstrakcijoje yra aiškiai orientuota kompozicija. Nors kartais žvelgiant į bedaikčius ir besiužečius meno kūrinius sunku suprasti, ką autorius nori pasakyti, K. Kleizienė moko atskirti ženklus ir ieškoti krypties.

Pilnatvė. / Organizatorių nuotr.

Prasminga partnerystė

Parodos prasmę dar labiau sustiprina partnerystė su „Pagalbos moterims linija“. Pasitelkdama įvairias visuomeninės veiklos formas ši organizacija kviečia žmones žvelgti giliau į emocijų ir patirčių būvį, atrasti ir pastebėti kasdienybės akimirkas, orientuotas į teigiamą ir pozityvų gyvenimo būdą ir aplinką.

„Pagalbos moterims linija“ siekia, kad kuo daugiau moterų jaustųsi geriau: išspręstų santykių problemas, sustiprintų savivertę, sumažintų vienatvės, nerimo jausmą ir netoleruotų jokio smurto, ypač artimoje aplinkoje. „Suprantame, kad to nepadarysime per vieną pokalbį, tačiau mažais žingsneliais, palaikydamos viena kitą, mes galime keisti savo mintis, o keisdamos mintis, keisime ir elgesį“, – sako organizacijos atstovės, būtent šiuo metu renkančios naują savanorių grupę.

20 metų Lietuvoje veikiančios emocinės paramos tarnybos savanoriai visą parą teikia anonimišką, konfidencialią, nemokamą emocinę paramą smurtą, sudėtingas gyvenimo krizes ar kitus iššūkius patiriančioms moterims.

Iš tiesų skubėjimas, įsisukimas į rutiną ir dažnai užsisklendimas savo problemų rate veikia didelę dalį visuomenės. Todėl būtent tokios kiek netradicinės formos, susipynusios su menu ir kitomis priemonėmis, siekiančiomis išsakyti svarbiausius emocinės gerovės aspektus, padeda rasti kelią į save.


Kas? K. Kleizienės kūrybos paroda „Į save“.

Kur? „Parko galerijoje“ (M. Valančiaus g. 5).

Kada? Veikia iki lapkričio 5 d.

Projektą "Rubrika/infoblokas „Santaka“ portale www.kaunodiena.lt" iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas. Skirta 18 000 eurų.


Medijų rėmimo fondas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų