Atgaivinti prisiminimai

Parodos koncepcija užsimezgė prieš keletą metų, kai buvo ruošiamasi jubiliejinei Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus parodai "Mirabile Visu / Nuostabu matyti", kurioje buvo pristatomos muziejuje saugomos meno vertybės.

"Ruošdami ekspoziciją peržiūrėjome muziejaus fondus, tuomet sužavėjo rastas iliustracijos meno palikimas. Radosi idėja visuomenei parodyti tai, ką saugome", – apie parodos sumanymą pasakojo kuratorė dr. Aušra Vasiliauskienė.

Pagrindinis tikslas buvęs ne nuosekliai atsiskleisti visą iliustracijos meno istoriją, bet pademonstruoti muziejaus fonduose saugomus šios srities kūrinius. "Todėl ekspozicijos akcentu tapo ne stilių raida, bet ryšio su parodos lankytoju užmezgimas, – sakė pašnekovė, neslėpdama ir sentimentų vaikystės knygai. – Norėjosi pabrėžti ne tiek mokslinį, menotyrinį, kiek asmeninį parodos aspektą – prisiminimus."

Nuo tautiškumo iki realizmo

Apibūdindama parodą kuratorė pažymi, kad patys ankstyviausi parodoje eksponuojami darbai, kurti XX a. pradžioje – 1–2 dešimtmečiais.

"Iš Lietuvos dailės muziejaus atsivežėme Antano Jaroševičiaus iliustracijų. Menininko kūryboje realizmas susipina su tautiniais elementais, o visumą papildo art deco stiliaus elementai. Petro Rimšos darbuose ryški ir art deco stilistika, atsiskleidžianti jo kurtuose žurnalų viršeliuose "Romuva", "Vaidilutė", inicialinių raidžių projektuose, – vardijo dr. A.Vasiliauskienė. – Chrestomatiniais pavyzdžiais yra tapusios Vytauto Kazimiero Jonyno iliustracijos Kristijono Donelaičio poemai "Metai", Johanno Wolfgango von Goethe's "Jaunojo Verterio kančioms".

Greta ankstyvųjų iliustracijų eksponuojami Kauno meno mokyklos auklėtinių darbai, tarp kurių yra pasižymėjusių pasaulinėje Paryžiaus parodoje, vykusioje 1937-aisiais.

"Vienas įspūdingiausių pavyzdžių – Viktoro Petravičiaus iliustracijos pasakai "Gulbė karaliaus pati", už kurias menininkas Paryžiaus parodoje buvo apdovanotas didžiuoju prizu. Išskirtiniai Antano Kučo, Pauliaus Augustinavičiaus, Mečislovo Bulakos, Marcės Katiliūtės, Domicelės Tarabildaitės-Tarabildienės kūriniai", – parodos eksponatus vertino menotyrininkė.

"Tarpukariu leidiniai nebuvo itin gausiai iliustruojami, kadangi technologinės galimybės buvo paprastesnės, tačiau meninė jų raiška atitiko to meto tendencijas", – pastebėjo ji.

Garsiausiųjų palikimas

Pokario laikotarpiu iliustratorių kūryboje dar buvo jaučiama Kauno meno mokyklos įtaka, tačiau netrukus pradėta reikalauti ideologijos.

7-asis praėjusiojo amžiaus dešimtmetis laikomas iliustracijos meno suklestėjimo laikotarpiu Lietuvoje. Menininkų kūryboje buvo gausiai naudojami kūrybiškai interpretuoti lietuvių liaudies motyvai, vyravo dekoratyvumas, poetiški siužetai, atsirado ir modernistinių bandymų. Tai atsispindi Birutės Žilytės-Steponavičienės, Algirdo Steponavičiaus, Leonardo Gutausko, Aspazijos Surgailienės ir daugelio kitų kurtose iliustracijose.

Praėjusiojo amžiaus 8–9 dešimtmečiais modernėjant literatūrai, modernėjo ir iliustracijų meninė raiška, ji tapo labiau metaforiška, poetizuojanti žmogaus ir gamtos ryšį.

"Įdomus to meto kūrėjas – L.Gutauskas, pats rašęs ir iliustravęs savo kūrybą. Išskirtinės Vinco Kisarausko iliustracijos Saint-Johno Perse knygai "Anabasis". Jo modernistinė raiška leidžia atpažinti visai menininko kūrybai būdingą braižą iliustracijose, kuriose formos byloja realų ar menamą žmogaus buvimą kūrinio erdvėje. Stasio Krasausko kūrybai būdingas renesansinis žmogaus aukštinimas, jis buvo linijos ir kontrastų meistras. Menininko iliustracijose juntamas ir lyrizmo, ir įtampos sklidina atmosfera", – pasakojo parodos kuratorė.

Tarpukariu leidiniai nebuvo itin gausiai iliustruojami, kadangi technologinės galimybės buvo paprastesnės, tačiau meninė jų raiška atitiko to meto tendencijas.

“Ekspozicijos kontekste išsiskiria Stasio Eidrigevičius kūriniai. Jie traukia žvilgsnį ne tik savo įdomiu, visuomet atpažįstamu stiliumi, bet ir tuo, kad ant jų matyti ir autoriaus palikti ženklai: dažuotų pirštų atspaudai, pastabos apie darbo spalvinę gamą, aukštį, plotį. Tai periferinis reiškinys, parodantis darbo procesą. Tokių projektų su autorinėmis žymėmis parodoje yra ir daugiau", – akcentavo pašnekovė.

Vieni vėliausių parodoje pristatomų kūrinių – Rimvydo Kepežinsko iliustracijos knygai Giannio Rodari "Čipolinas": 1991-aisiais Bolonijos knygų mugėje už šiuos darbus menininkas buvo įvertintas ir apdovanotas.

Šiuolaikiškas akcentas

Gausią parodą papildo vaizdo ir garso instaliacija, kuria norima ekspozicijai suteikti daugiau dinamikos. Apie pusvalandžio trukmės instaliaciją sukurta iš animuotų parodoje eksponuojamų iliustracijų. Judančius vaizdus papildo muzikinis fonas ir įgarsinti skaitiniai.

Kuriant šią instaliaciją bendradarbiavo Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto komanda: Aurimas Švedas, Vaidas Naginionis, Svetlana Romaško ir Vytauto Didžiojo universiteto Vaidybos programos studentai: Irena Sikorskaitė ir Arvydas Šaučiūnas, garso technologas Matas Jančauskas.

Nuo pat mažų dienų knygos tampa mūsų mokytojomis, patarėjomis, juokintojomis, guodėjomis, migdytojomis. Kiekvienas turime skaitinių, kurie iki šiol nostalgiškai prisimenami ar saugomi ateities kartoms. Neretai primirštame jose užrašytas istorijas, bet jas papildančios iliustracijos atmintyje išlikusios tokios pat ryškios, kokios buvo ir vaikystėje. Parodos lankytojai galės specialioje knygoje įrašyti, kokios iliustracijos sukėlė ryškiausius prisiminimus, o įdomiausiomis įžvalgomis bus pasidalyta socialiniame tinkle "Facebook".

Kas? XX a. Lietuvos knygų iliustracijų paroda "Šiltas prisiminimas".

Kur? M.Žilinsko dailės galerijoje.

Kada? Veikia iki rugsėjo 17 d.