Airių dramaturgas Brianas Frielas savo Tėvui ir Motinai dedikuotoje pjesėje aprašo jaunuolio Garo O’Donelio emigraciją iš namų, iš gimtojo miesto, iš gimtosios Airijos.

Airijos ir Lietuvos dydis, istorija, nuolatinė kova už laisvę, tautinis atgimimas turi daug paralelių. Pagoniško identiteto reliktai abiejuose valstietiškos kilmės kraštuose, glaudžiai susipynę su katalikybe, tautiniame mentalitete įbrėžė gana panašias stigmas. Šioje B.Frielo pjesėje tėvo ir sūnaus santykiai, grįsti abipusio dvasinio artumo troškimu ir kartu paniška baime atsiverti vienas kitam, puikiai atskleidžia ir tradicinio lietuviškojo nesusikalbėjimo, ir netgi tarpusavio nekomunikavimo mechanizmą. Šis valstietiškoje aplinkoje susiformavęs neva santūrumo fenomenas, padaugintas iš šiuolaikinių technologijų vartotojų socialinių įgūdžių trūkumo, pasmerkia individą negebėjimui save išreikšti, sutrauko ryšius artimiausioje aplinkoje ir visuomenėje.

Kai žmonės, gyvenantys šalia vienas kito, neturi gebėjimų ir valios kalbėtis vienas su kitu, išgirsti vienas kitą, pajusti empatiją ir susisaistyti bendrais siekiais ar bent jau toleruoti kito gyvenseną, tuomet buvimas šalia tampa egzistencine katorga. Dar daugiau: su aplinka ir savimi susvetimėjęs žmogus tampa ir vidiniu emigrantu, bandančiu išsiveržti iš savęs ir savo neartikuliuotos būties nežinia kur, nežinia ko ir nežinia kam. Tokią herojaus būseną puikiai atskleidžia airių klasikas, nedramatizuodamas situacijos, veikiau supindamas komizmą su lyrizmu.

Įdomu tai, kad Airija šiuos procesus išgyveno prieš pusšimtį metų ir šiandien tai yra savita Europos šalis, kuriai tikrai negresia išnykimas, o lietuviams ta pati Airija yra tapusi Pažadėtąją žeme, kur jie mano realizuosią save. Režisierius siūlo alternatyvą bėgimui "galopu per Europą" – kantrų ir atkaklų savo gyvenimo lipdymą "čia ir dabar" su tau artimais žmonėmis. Tai yra didžiausia to paties gyvenimo privilegija.

Režisierius, kurdamas spektaklį, pasikvietė nuolatinius savo bendrakūrėjus: scenografę ir kostiumų dailininkę Birutę Ukrinaitę, kompozitorių Raimundą Martinkėną, choreografę Indrę Puišytę. Šiame didžiosios scenos spektaklyje užimti kone visi Alytaus miesto teatro aktoriai vyrai, taip pat vienas kviestinis G.Padegimo aktorius iš Kauno – Arnis Aleinikovas. Jis vaidins pagrindinį protagonistą Garą O’Donelą, kuris pjesėje veikia kaip dvigubas personažas, privatus (A.Aleinikovas) ir viešas (Vaidas Praspaliauskas). Moterų vaidmenis atliks Alytaus teatro aktorės Onutė Gudaitytė, Eglė Juškaitė, Andra Kavaliauskaitė. Spektaklyje iš viso vaidins dešimt aktorių, o be minėtų, dar Jonas Gaižauskas, Eugenijus Rakauskas, Vidas Vaškius, Tomas Kunčinas, Lukas Alsys bei du moksleiviai: Lukas ir Kasparas.