Kaskart metų sandūroje aplanko dviprasmiai jausmai. Į naujus metus norisi žvelgti su viltimi, tačiau sykiu gaila besibaigiančiųjų. Apima keista nostalgija, kurią norisi prisodrinti muzikos. Žinoma, tokia pat, nostalgiška.

Legendinės "Hiperbolės" dainos – vienos tokių. Pirmosios lietuviško roko grupės, prasiveržusios į plačiuosius ano meto muzikinius vandenis, dvasią atgaivina projektas "Hiperbolė tribute". 

"Lietuvoje nepelnytai užmiršta, kokybiška ir teisinga muzika. Paklausykite, kokie banalūs naujųjų atlikėjų dainų tekstai, paklausykite, kokios jų harmonijos ir aranžuotės. Mūsų projektas – kaip mažas protestas prieš įsigalintį primityvumą", – sako jo sumanytojas, vokalistas Anatolijus Kapustinas. Pasiklausyti atgaivintų "Hiperbolės" dainų projekto dalyviai kviečia tiksint paskutinėms šių metų valandoms – gruodžio 31 d. 17 val. "Girstutyje".

– O ką reiškia tas "tribute"?

– Pasaulinėje muzikos praktikoje tai yra žinomos grupės pakartojimas, kurį atlieka dažniausiai ne tokio didelio rango atlikėjai. Lietuvoje pilna "tributų". Tai nereikalauja jokios papildomos kūrybos, reikia tik pakartoti tai, ką atlieka pasaulinės žvaigždės. Mes koncertuojame ir teikiame žmonėms tą džiaugsmą, kurio jie tikrai nusipelnė.

– Kodėl atliekate būtent "Hiperbolės" kūrinius?

– Daugiau lyg ir nėra ką. Visos kitos buvusios grupės neturi tiek dainų, kurias dainuotų tauta. Tai mūsų neužmiršta klasika. Reikia ir jauniems priminti, kokios teisingos mūsų lietuviškojo roko šaknys, nes grojame praktiškai identiškai. Neįmanoma dainuoti taip, kaip Michailas Garberis ar Viktoras Prapras. Jų vokalas specifinis ir "Ąžuoliuko" mokykla jaučiasi. Neužmirštame, kad vis dar gyva karta, kuri užaugo su šia muzika, kuriai tai – jaunystės prisiminimai.

Kaune gros vienas geriausių Lietuvos instrumentalistų, daugiametis LRT orkestro gitaristas Gintaras Šulinskas, bosinė gitara – Rimas Gaižutis, anksčiau grojęs Egidijaus Sipavičiaus, Vytauto Labučio, Ovidijaus Vyšniausko grupėse. Nuolatinis projekto būgnininkas – Marius Kunca, išėjęs didelę kruizinių laivų klubinio muzikavimo mokyklą. Klavišiniai, fleita ir pritariantysis vokalas – Simonas Kunca. Tai tokia mūsų komanda.

– Kaip jūsų koncertus sutinka publika?

– Publika kartu dainuoja ir visada reikalauja biso. Kartą net po koncerto jie dainavo gatvėje. Tai kažkas nesuprantamo, bet tokia realybė. Bent jau tokie prisiminimai po anšlaginių koncertų Vilniuje ir Kaune. Po kelių dainų jie atsipalaiduoja ir tiesiog linksminasi. Juk ir muzika, ir, be abejonės, žodžiai yra fenomenalūs bei teisingi.

– O kaip su "Hiperbole" susijęs jūs pats?

– Anksčiau grojau ir dainavau keliose roko grupėse, bet vis kažkaip ta veikla dėl įvairių priežasčių baigdavosi. Senokai pažįstu maestro Igorį Beriną ("Hiperbolės" gitaristas – red. past.). Jis leido naudoti jo naująsias dainas. Paruošiau jų programą, su kuria dalyvavau 2011 m. Jūros šventės programoje. Publika priėmė labai šiltai. Todėl nusprendžiau, kad reikėtų imtis didesnio projekto. Gavome visus LATGA-A specialistų leidimus ir dovanojame tokias šventes Lietuvos žmonėms.