A. Žmuidzinavičius gimė 1876 metų spalio 31 dieną Seirijuose (Seinų apskr.). Baigė Veiverių mokytojų seminariją ir dirbo įvairiose pradžios mokyklose, Lenkijoje. Varšuvoje A. Žmuidzinavičius vėliau studijavo tapybą. Studijas įvairiais laikotarpiais tęsė Prancūzijoje bei Vokietijoje. Tarpukariu dėstė piešimą Kauno meno mokykloje, paskui – Kauno taikomosios dailės institute. Praeito amžiaus penktojo dešimtmečio gale tapo profesoriumi.  

Jo meninio palikimo tyrinėtojų teigimu, A. Žmuidzinavičius iš viso nutapė apie 2000 kūrinių, daugiausiai – peizažų, taip pat – portretų, teminių kompozicijų. Jis iliustravo knygas, rinko dokumentinę medžiagą apie Lietuvos dailę bei liaudies meno kolekcijas. Vienos iš jų pagrindu Kaune 1965-aisiais buvo įkurtas Velnių muziejus (šiandien vadinamas A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejumi, primena ELTA).

Nemažiau reikšminga ir šio dailininko visuomeninė veikla, jam dalyvaujant ne vienoje organizacijoje. A. Žmuidzinavičiaus kūrybinio kelio pradžia sutapo su nacionaliniu išsivaduojamuoju sąjūdžiu. Dailininkas 1906–1907 m. kartu su Marija Žmuidzinavičiene, Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu, Petru Rimša, Antanu Jaroševičiumi, Kajetonu Šklėriumi bei Petru Kalpoku surengė Pirmąją lietuvių dailės parodą. Vėlesniais metais skaitė paskaitas, kūrė, rengė parodas bei rinko aukas lietuvių menininkams Vakarų Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Paminėtina ir tai, kad 1918 metais A. Žmuidzinavičius padėjo parinkti Lietuvos vėliavos spalvas, o 1929–1934-aisiais jis buvo Šaulių sąjungos centro valdybos pirmininkas.

Pagal pranešimą, renginyje, skirtame paminėti A. Žmuidzinavičiaus gimimo 145-ąsias metines, apie dailininko kūrybą kalbės menotyrininkė Jurgita Rimkutė-Vainiuvienė. Visuomeninę A. Žmuidzinavičiaus veiklą pristatys vienas iš iniciatyvos atkurti Lietuvos šaulių sąjungą autorių, LŠS garbės šaulys, LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas Stasys Ignatavičius. Minėjimo metu skambės bardo ir poeto Edmundo Janušausko muzika.