"Noriu būti vienas profesionaliausių kino aktorių pasaulyje", – sakė 22 metų kaunietis Astijus Taujanskas, besifilmuojantis tai Niujorke, tai Londone. Vaikinas sparčiai kopia savo svajonės link – aktorystė jam jau tapo ir savirealizacijos įrankiu, ir pragyvenimo šaltiniu.

Ši savaitė Astijui yra ypatinga. Filmas, kuriame jis atlieka pagrindinį vaidmenį, buvo pristatytas viename didžiausių pasaulio kino renginių – Hobokeno tarptautiniame kino festivalyje JAV. Beje, pastarasis vyksta legendiniame Niujorko "Paramount" kino teatre.

A.Taujansko filmas "Spirit of Negation" buvo rodomas trečiadienį. Tai trumpa juosta apie JAV pilietinio karo laikus. Vaikinas teigia, kad tai tik mažas žingsnelis link to, ką norėtų pasiekti.

– Kur šiuo metu gyveni? – paklausėme laisvai samdomo aktoriaus.

– Dabar – Londone. Važinėju tarp Londono ir Niujorko, priklausomai nuo to, kur yra darbo. "Spirit of Negation" buvo baigtas pernai rugsėjį. Filmas dalyvavo keliuose festivaliuose, laimėjo kelis apdovanojimus.

– Kokia buvo tavo aktoriaus karjeros pradžia?

– Augdamas norėjau būti virtuvės šefu, patiko gaminti. Viskas pasikeitė nuo šešiolikos metų, kai išvykau mokytis į Angliją, kur baigiau vidurinę mokyklą. Tiesiog draugas statė pjesę ir paprašė atlikti vieną vaidmenį. Anksčiau niekada nebuvau vaidinęs, net nežinau, kodėl man pasiūlė. Tai buvo pjesė "Čikaga". Vaidinau radijo pranešėją. Labai patiko būti scenoje.

– Kaip nuo mokyklos scenos patekai į juostas, kurios rodomos kino teatruose?

– Ėmiau vaidinti kitose mokykloje statomose pjesėse, jos buvo rodomos ir mieste. Ėmiau lankyti dramos kursus. Kalbos barjeras buvo, bet kuo daugiau vaidinau, skaičiau knygų angliškai ir mokiausi, tuo lengviau buvo. Dabar angliškai vaidinti jau gal net būtų lengviau nei lietuviškai.

– Užteko vien tik dramos kursų?

– Tikrai ne. Anglijos Voriko universitete mokiausi Teatro ir performanso studijų programoje. Vėliau palikau Angliją ir baigiau Amerikos dramos meno akademiją (American Academy of Dramatic Arts) Niujorke. Ją baigęs įgijau ne tik žinių, įgūdžių, bet ir užmezgiau pažinčių. Nebuvo lengva įsitvirtinti. Buvo žmonių, kurie sakė: ne, tavęs nereikia. Bet nesustojau.

– Kaip tau dabar sekasi?

– Labai gerai. Jau beveik baigtas kol kas vienas didžiausių mano filmų "Last Train Home". Jis dabar yra postprodukcijos stadijos. Kai ji bus baigta, filmas bus parduotas platintojams. Šiuo metu dirbu ir įgyvendinant daugybę kitų projektų, ne tik aktorinių. Vienoje kompanijoje mokau programuoti, skaitau paskaitas. Programuoti išmokau laisvalaikiu.

– Programavimas – tolokai nuo aktorystės...

– Norint būti geru aktorium reikia nuolat lavinti protą. Programavimas tam puikiai tinka. Aktorystė yra pagrindinis mano užsiėmimas, kuriam skiriu daugiausia laiko ir dėmesio. Tiesa sakant, neturiu laiko domėtis, kaip gyvena mano bendraamžiai Lietuvoje. Daugiausia bendrauju su savo srities atstovais. Beje, vaidybos metodų mokausi pas žinomus meistrus.

– Ką šiandien veikei? (Kalbėjomės festivalio atidarymo dieną – penktadienį.)

– Kadangi laukiau jūsų skambučio, dienotvarkės per daug neapkroviau. Šiandien dar turiu kelis susitikimus: su savo agentu ir jau minėto festivalio Niujorke atstovais. Su jais turiu aptarti mano pristatymą per festivalį. Dar kalbėsiuosi su filmų produkcijos kompanijos atstovais, padedu jiems pasiruošti filmavimams. Padedu gauti filmavimo įrangą, ieškoti režisierių, prodiuserių ir t.t., vienu žodžiu, padedu pagrindinių dalykų. Išmanau visą filmo kūrimo eigą ir šį verslą.

– Ką įvardytum savo kaip aktoriaus privalumą?

– Mano didelis privalumas, manau, yra tas, kad galvoju kaip verslininkas. Toks mąstymas reikalingas bet kurioje meno srityje. Be to, labai stipriai dirbu ir stengiuosi. Visas progas noriu išnaudoti kiek galima geriau.

– Trūkumų turi?

– Vienas mano trūkumų, ką bandau keisti, – man trūksta sugebėjimo palaukti, kantrybės. Visko noriu dabar, šiandien, greitai. Kartais yra gerai ir palaukti.

– Labai stengiesi, neriesi iš kailio. Ką norėtum pasiekti?

– Norėčiau būti vienu profesionaliausių aktorių pasaulyje. Būti žinomiausiu aktoriumi iš Lietuvos, kad po manęs ateisiančiai kartai būtų į ką lygiuotis. Kad jie galėtų lygiuotis į lietuvį, o ne į, pavyzdžiui, Bradą Pittą.

– Ar yra vaidmenų, kurių nesutiktum imtis?

– Jeigu vaidmuo yra įdomus, apgalvotas, tikrai imsiuosi. Bet tikrai ne kiekvieno vaidmens, kurį man siūlo.

– Koks didžiausias honoraras, kurį už filmą esi gavęs?

– Jeigu galima, apie pinigus geriau nekalbėsiu. Pasakysiu tik tiek, kad man iš to pragyventi tikrai pavyksta.