Mitingo metu, minint Maironio 125-ąsias gimimo metines, kunigas Robertas Grigas ir kiti pasmerkė cenzūrą, reikalavo garantuoti žmogaus teises, atkurti Lietuvos valstybingumą. 1988 m. birželio 10 d. mieste įsikūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Tų pačių metų spalio 9 d. Karo muziejaus bokšte pakilo Lietuvos trispalvė. 1989 m. vasario 16 d. muziejaus sodelyje atstatyta Laisvės statula, Jono Basanavičiaus, Simono Daukanto, Maironio, Vinco Kudirkos ir Petro Vileišio biustai. Lygiai po metų atstatytas paminklas Žuvusiems už Lietuvos laisvę bei Silvestro Žukausko ir Vlado Putvinskio biustai. Atėjo laikas atkurti penkis dešimtmečius užgniaužtą Lietuvos valstybingumą, kartu susigrąžinti ir miestų simbolius.

Kruopščios korekcijos

Kartu su valstybės atgimimo pirmaisiais žingsniais 1987 m. darbus pradėjo prie Kultūros ministerijos atkurta Respublikinė heraldikos komisija. Kiek vėliau, jau nepriklausomoje Lietuvoje, ji pavadinta Lietuvos heraldikos komisijos vardu. Komisija ėmėsi miestų heraldikos peržiūrėjimo darbo.

Jau pirmųjų posėdžių metu buvo apsispręsta koreguoti Kauno miesto herbą. Naujojo miesto herbo kūrimo darbai pradėti 1992 m. rudenį. Spalio 22 d. posėdžio dalyviams komisijos narys ir heraldikos ekspertas dr. Edmundas Rimša pristatė herbo istoriją, jo kaitą ir evoliuciją, ikonografinius šaltinius. Toliau sekė kūrybinis darbas ir geriausio sprendinio paieškos.

Kaip prisimena E.Rimša, Kauno miesto herbo projektai buvo svarstomi net šešiolikoje posėdžių! Jų metu buvo sprendžiama, koks turėtų būti būsimojo herbo spalvų derinys, kokį gyvulį – taurą ar stumbrą – ir kaip vaizduoti. Ar reikia herbe rodyti žalią papėdę, ar jos atsisakyti, siekiant neperkrauti herbo – tai buvo būdinga senajai heraldikai. Svarstytas ir sovietmečiu išnykusio kryžiaus herbe klausimas. Priimtas kompromisinis sprendimas vaizduoti taurą su karalienės Bonos 1540 m. dovanotu lotynišku kryžiumi pažymint valdovės nuopelnus Kauno miestui ir Lietuvai.

Kuriant herbą siekta ne tik geriausio rezultato, bet ir seno herbo dvasios reprezentavimo jam suteikiant daugiau archajiškumo. Apsispręsta ir dėl spalvų derinio: sidabro (arba baltos) ir raudonos. Sidabras reiškė dorumą, nekaltybę, teisingumą. Raudona spalva – drąsą, narsą, meilę. Kaip pažymi E.Rimša – šiuo spalvų deriniu buvo įprasminti svarbiausi mūsų tautos charakterio bruožai, kurie grūdinosi per ilgametę kovą dėl laisvės.

Kūrybinis procesas

Naujojo Kauno herbo kūrybiniame procese dalyvavo dailininkai Gediminas Pempė, Laima Ramonienė, Agnius Tarabilda, Raimondas Miknevičius. Parengus daugybę eskizų ir variantų, palaipsniui tauras pradėjo įgauti europietiškai heraldikai būdingų laukinio žvėries bruožų.

Nepaisant pakankamai operatyvaus darbo komisijoje, būta ir nuomonių išsiskyrimo, net galvota kreiptis į Kauno miesto visuomenę. Tokio žingsnio neprireikė. Sveikas protas ir ekspertų kompetencija nugalėjo. Prabėgus daugiau nei pusmečiui, 1993 m. birželio 8 d. slapto balsavimo sprendimu buvo patvirtintas R.Miknevičiaus sukurtas Kauno miesto herbo projektas – raudoname skyde sidabrinis (baltas) tauras su auksiniu (geltonu) kryžiumi tarp ragų.

1993 m. birželio 8 d. slapto balsavimo sprendimu buvo patvirtintas R.Miknevičiaus sukurtas Kauno miesto herbo projektas – raudoname skyde sidabrinis (baltas) tauras su auksiniu (geltonu) kryžiumi tarp ragų.

Birželio 30 d. naująjį Kauno miesto herbą Lietuvos Respublikos prezidento dekretu patvirtino prezidentas Algirdas Brazauskas. Liepos 6 d., švenčiant 740-ąsias kunigaikščio Mindaugo karūnavimo metines, Kauno miesto rotušėje Lietuvos Respublikos prezidentas miesto tarybos pirmininkui Vygintui Griniui įteikė herbo etaloną. Kauno miesto simbolis pradėjo naują gyvenimo etapą.

Apskrities heraldika

Naujasis Kauno miesto herbas greitai sulaukė miesto bendruomenės pripažinimo. Jis pradėtas naudoti miesto savivaldos administracijoje, dokumentuose, leidiniuose, miestą reprezentuojančiuose suvenyruose.

1994 m. liepos 19 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas, kuris valstybę suskirstė į dešimt apskričių – suformuota ir Kauno apskritis. 1999 m. pradėta kurti apskričių heraldika.

Naujiesiems apskričių herbams heraldikos komisijoje nutarta naudoti jau esamus žemių herbus arba jau sukurtų herbų simbolius. Siekiant juos išskirti iš kitos Lietuvos heraldikos, naujiesiems herbams buvo įvestas mėlynas apvadas su dešimt auksinių dvigubų kryžių, kurie simbolizavo apskričių skaičių, o dvigubas kryžius, paimtas iš valstybės herbo, rodė apskrities pavaldumą valstybės administracijai.

Kuriant Kauno apskrities herbą ir atsižvelgus į sąlygą, kad miestas ir apskritis negali naudoti to paties herbo, į apskrities herbui panaudota tik tauro galva su lotynišku kryžiumi tarp ragų. Rolando Rimkūno sukurtas Kauno apskrities herbas prezidento dekretu patvirtintas 2003 m. liepos 16 d.

Tauras tarp burių

2008 m. vasarį, Kauno miestui švenčiant 600 metų savivaldos jubiliejų, miestiečių bendruomenėje kilo iniciatyva sukurti didįjį miesto herbą. Tokius herbus iki tol turėjo tik Vilniaus ir Šiaulių miestai.

Mintis gimė Kauno miesto ceremonmeisteriui Kęstučiui Ignatavičiui. Vedinas idėjos jis kreipėsi patarimo į Lietuvos heraldikos komisijos pirmininką dr. E.Rimšą. Čia sulaukė pritarimo bei palaikymo, tik Lietuvos heraldikos ekspertas perspėjo ir rekomendavo šiame herbe nenaudoti mistinių figūrų bei augmenijos elementų.

Kauno miesto didžiojo herbo kūryba patikėta miesto mažojo herbo autoriui, dailininkui Raimondui Miknevičiui. Miesto didysis herbas buvo kuriamas atsižvelgiant į didingą Kauno, kaip miesto tarp didžiųjų upių, praeitį ir galvojant apie ateitį – siekį plėtoti laivininkystę. Tad Kauno miesto herbas susiliejo su buriniu laivu.

Herbo etalonas

Didžiajame herbe tradicinį herbą supa skydininkai – burinis aukso spalvos laivas sidabro spalvos burėmis. Virš skydo, centrinėje raudonos spalvos sidabro kontūrais burėje, pavaizduoti trys aukso spalvos rutuliai. Viršutinėje herbo dalyje, aukso spalvos juostoje, įrašytas lotyniškas šūkis: "Diligite justitiam qui judicatis terram" (liet. Mylėkite teisumą, žemės valdovai).

Tokį simbolikos pasirinkimą lėmė, kad Kauno istoriniuose dokumentuose šv.Mikalojus buvo vaizduojamas miesto globėju ir teisingumo reprezentantu. Šūkis, priskiriamas šv.Mikalojaus aplinkai, pasirinktas iš Šventojo Rašto išminčių knygos. 2008 m. gegužės 8 d. Lietuvos heraldikos komisija prie Lietuvos Respublikos prezidento aprobavo Kauno didžiojo herbo etaloną. Gegužės 24 d., Kauno miesto iškilmingo minėjimo Muzikiniame teatre metu, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkas dr. E.Rimša herbo etaloną įteikė miesto merui Andriui Kupčinskui. 2009 m. sausio 22 d. Kauno miesto taryboje patvirtintas didžiojo herbo etalonas ir naudojimo tvarka. Tų pačių metų gegužės 19 d. Kauno miesto didysis herbas buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus dekretu.

2009 m. birželio 16 d. miesto mero potvarkiu sudaryta komisija, vadovaujama Raimundo Kaminsko, nustatė Kauno miesto didžiojo herbo naudojimo principus. Taip Kauno miestas, pasitikdamas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio iškilmes, savo miestietišką bendruomenę reprezentavo dviem, didžiuoju ir mažuoju, miesto herbais, menančiais praeitį bei žvelgiančiais į ateitį.

Miestietiško tapatumo ženklai

XX ir XXI a. sandūroje, sukūrus naujus Kauno miesto mažąjį bei didįjį herbus, pastarieji greitai tapo neatsiejama miesto piliečių ir bendruomenės kasdienio gyvenimo dalimi. Herbus plačiai pradėta naudoti miesto institucijų kanceliarijoje, ženklinant savivaldai priklausantį materialųjį turtą, apdovanojimuose, turizmo reklaminėje medžiagoje ir atributikoje, suvenyruose, mieste esančių valstybinių institucijų padalinių atributikoje. Kaune veikiančios visuomeninės organizacijos herbo elementais pradėjo puošti savo simboliką, taip išskirdamos ir pabrėždamos kaunietišką tapatybę.

Šiandien, pasitikdami 610-ąjį savivaldaus miesto gimtadienį, baigėme nedidelių Kauno herbo istorijos pasakojimų ciklą, tikėdami miestiečių bendruomenėje sustiprinti mūsų didingo miesto tapatumo jausmus. Kartu siekdami miestiečius paskatinti domėtis ne tik savo šeimos ar artimos aplinkos, bet ir viso miesto istorija, kurią daugiau nei šešis šimtmečius lydi iškili sidabrinio tauro raudoname skyde figūra.

Publikacijoje remtasi literatūra:

E.Rimša, Kauno miesto herbas XV–XX a., Vilnius, Diemedis, 1994.

Lietuvos heraldika, t. I, parengė Edmundas Rimša, Vilnius, Baltos lankos, 2004.

Kauno istorijos metraštis, t. X, Kaunas, 2009.

Iliustracijų šaltiniai:

Lietuvos heraldika, t. II, parengė Edmundas Rimša, Vilnius, Baltos lankos, 2004.

Kauno miesto rotušės ir Jono Vaičenonio rinkiniai.