Lapkričio 4 dieną, penktadienį, 15 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (K. Donelaičio g. 8, III a. Renginių erdvė) svečiuosis džiazo atlikėja, muzikos terapeutė Laura Budreckytė ir pristatys garso terapijos programą „Vokologija – pagalba sau balsu“.

„Vokologija – pagalba sau balsu“ – unikali garso terapijos programa, kurioje balso, muzikos, improvizacijos dermė padeda pažinti savo emocijas, išlaisvina iš streso ir nerimo.

Garso terapijos programa ir kompaktinė plokštelė sukurta bendradarbiaujant su profesionalia kūrėjų komanda: Laura Budreckyte (kompozicija / vokalas), Richardu Baniu (klavišiniai), Vyčiu Nivinsku (kontrabosas), Tuomu J. Rasanenu (mušamieji / perkusija), Viliumi Keru (garso įrašas ir masteringas), Indre Budreckyte (akvarelė), Neringa Žukauskaite (dizainas), Egle Beinoriene (psichoterapija).

Skaitmeninė programos versija paskelbta Birštono viešosios bibliotekos interneto svetainėje.

Klausytojai improvizuodami balsu kviečiami atlikti užduotis: „Saugi vieta“ (laikas), „Pauzė“, „Mano ritmas“, „Vidinis vaikas“, „Aš pasirenku“, „Drąsa būti“, „Pasitikėjimas“, „Autentiškumas“, „Dėkingumas“, „Sugrįžimas“.

Taip pat kaip ir kiekvieną rudenį, taip ir šiemet lapkričio antradieniais Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje bus rodomi filmai, kurie negali būti nepažiūrėti.

Lapkričio 15 dieną, antradienį, 18 val. (K. Donelaičio g. 8, III a. Renginių erdvėje) bus rodomas Lauryno Bareišos debiutinis filmas „Piligrimai“, Lietuvoje ir užsienyje giriamas ir vertinamas už scenarijų, režisūrinį meistriškumą, formą, vizualinę kalbą ir tematiką.

Paulius ir Indrė atvyksta į Karmėlavą̨, kur lygiai prieš ketverius metus buvo nužudytas Pauliaus brolis, Indrės vaikinas Matas. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jie neturi jokio konkretaus tikslo. Tačiau netrukus vietos gyventojai supranta, kas šie atvykėliai. Paulius mėgina išsiaiškinti įvykio aplinkybes, Indrė bando jį sulaikyti nuo neapgalvotų veiksmų, tačiau pati pradeda abejoti kelionės prasme. Galiausiai juodu patys sau turės atsakyti, kodėl čia atvažiavo ir ką ši kelionė pakeitė.

„Kai blogis toks vulgariai kasdieniškas, jis vienu metu ir tęstinis, ir apibrėžtas laike, ir visa apimantis, ir tavęs asmeniškai tarsi nebeslegiantis. Todėl kito skausmo demonstracija tokia nepatogi, o kartais gal net iššaukianti vidinį neteisybės jausmą – juk mes tik norime toliau gyventi savo gyvenimus, kodėl jūs mums trukdote?“ – sakė Monika Gimbutaitė.