Klausantis kaunietės kompozitorės Dalios Kairaitytės pirmosios autorinės kompaktinės plokštelės, vis sugrįžta filosofinės mintys – kas yra kūrėjas, kas jį įkvepia? Ar tai profesija? Amatas? Menininko būties pojūčio raiška, o gal jis pats – būties Kūrėjo įrankis?

Kamerinės muzikos jautrumas

Žvelgdami į gana solidų D.Kairaitytės kūrinių sąrašą, tarp jų pavadinimų randame regėjimų, sapnų, improviziją, tarsi atskleidžiančius autorės norą kūryboje pabėgti nuo šiurkščios realybės, miesto triukšmo į gamtą, į tylą. Galbūt dėl to kūrinių sąraše lieka mažiau vietos monumentalaus skambesio muzikinėms drobėms, apsiribojama jautriai prabylančiais kamerinio plano kūriniais.

"Kamerinė muzika yra artimiausia mąstančio ir matančio žmogaus sąmonei. Ji nesukelia euforinio susižavėjimo miniai, ji kalbina subtilesnių tonų spalvomis, joje tokios svarbios tylos pauzės. Rašydama kamerinę muziką galiu labiausiai būti savimi", – teigia autorė. Tačiau akivaizdu: jei kompozitoriams būtų sudarytos palankesnės finansinės galimybės priartėti prie orkestro, D.Kairaitytė gerokai pagausintų ir orkestrinių partitūrų kraitį.

O kokią ją mato klausytojas ar atlikėjas, tampantis svarbiausia jungtimi, perteikiančia kūrinio autoriaus mintį?

Kauno styginių kvarteto atstovai Dalia Terminaitė ir Saulius Bartulis, vertindami D.Kairaitytės kūrybinį meistriškumą, išskiria jos atsakomybę kūryboje, apmąstant ir pasveriant kiekvieną kūrinio elementą, neleidžiant praslysti atsitiktinėms natoms ar paviršutiniam eksperimentavimui.

Kiekvieno garso, skambesio gludinimas ir įprasminimas riboja kūrinių gausą, tačiau pasiektas rezultatas nušvinta lyg nušlifuotas brangakmenis, žavintis savo forma ir spalvomis tiek atlikėjus, tiek ir klausytojus. Todėl suprantamas atlikėjų noras kuo dažniau mėgautis vis naujais autorės kūriniais. Tuo labiau kad dažnas D.Kairaitytės kūrinys nustebina šviežumu, atskleidžiančiu netikėtas jos turtingos kūrybinės asmenybės kertes.

Panašiai D.Kairaitytės kūrybą vertina ir smuikininkė Ilona Klusaitė, įžvelgdama išgryninto skambesio kūriniuose daug moteriškumo, trapaus švelnumo, netgi liūdesio, išorinėje realybėje saugomo po žemaitiško ar ožiaragiško atkaklumo ir tvirtumo užsklanda, po kuria – vidinis kompozitorės pasaulis – lyg nematomoji Mėnulio pusė, atveriama klausytojams simboline muzikos garsų kalba.

Pažintis nuo pirmųjų pamokų

Nemažą kūrybinio kraičio dalį kompozitorė skiria jauniesiems atlikėjams – tiek fortepijoniniais, tiek ir vokaliniais kūriniais. Pabrėždama jiems rašomų kūrinių specifiką, kompozitorė teigia, kad ne kiekvienas nesudėtingai sukurtas kūrinys tinkamas vaikams.

Vengdama banalumo ir primityvumo, autorė jaunuosius muzikantus kalbina jiems suprantama, išraiškinga ir nenuobodžia kalba. Iliustratyvūs ir žaismingi pjesių pavadinimai skatina kūrybiškumą ir interpretacinę laisvę.

D.Kairaitytės kūriniais jaunuosius pianistus ugdanti pedagogė Ina Vaičienė randa juose daug galimybių technologiniam pianistų ugdymui. Autorės psichologiniu išmanymu nuspalvintos pjesės nepalieka abejingų ne tik mažųjų, bet ir ūgtelėjusių atlikėjų.

Vis dėlto D.Kairaitytės kūryboje daugiausia erdvės skiriama žodžiui, kuris dominuoja įvairiais aspektais – žodžio intonacija pavirstanti skambesiu, muzikinis impulsas pritraukiantis žodį, taip pat ir gana uždarą asmeninį pasaulį nušviečiančios poetinės ar filosofinės minties gimimas.

"Kodėl kai kurie vokaliniai kūriniai parašyti savais tekstais? Atsakymas labai paprastas – taip atsitinka tuomet, kai pirmiausia užrašomos natos ir tik paskui jos įgarsinamos savais žodžiais. Bet jeigu dainą rašau pagal eilėraštį, tuomet poetinio žodžio metaforos ir vaizdai daro labai didelę įtaką muzikinės kalbos elementams", – teigia pati autorė.

Gausus vokalinės kūrybos bagažas Kauno menininkų namuose (KMN) surengtame kompozitorės kūrybos vakare pasipildė nauju kūriniu. "Užkalbėjimai" vokalui ir fortepijonui – tai kompozitorės parinkti liaudies tekstai, magijos skraiste apgaubtos žodžių formulės, atstovaujančios senam folkloro žanrui, įvilktos į dinamišką ir ekspresyvų muzikinį drabužįm, vėl nauja muzikinės kalbos raiška praturtino klausytojus. Šį spalvingą ir gana sudėtingą kūrinį įtaigiai atliko solistas Mindaugas Zimkus ir pianistė Paulė Gudinaitė.

Pergyventi gyvenimą

Kompaktinės plokštelės pristatymas KMN – lyg rudeninio derliaus, brandinto nuo viduržiemį paminėto kompozitorės jubiliejaus, įvertinimas. Tiek plokštelėje, tiek koncerto programoje – tik dalis brandžiausių ir taikliausiai margaspalvę autorės kūrybą atskleidžiančių opusų.

Tai atlikėjų pamėgtas, kažkada maloniu siurprizu nustebinęs ir nepaliaujantis stebinti "Baltojo žmogaus sapnas" styginių kvartetui, jauniesiems atlikėjams skirti fortepijoniniai ir vokaliniai kūrinėliai, dvi vyrų chorui parašytos dainos (nors D.Kairaitytės dėmesio kur kas dažniau sulaukia moterų chorai), premjerinis vokalinis ciklas "Užkalbėjimai" ir ispaniškais ritmais banguojanti daina "Tik raudonas vynas" – tarsi simbolinė šventinė taurė jubiliejaus proga.

Vakare pristatydama D.Kairaitytės kūrinius, muzikologė Kristina Mikuličiūtė-Vaitkūnienė persakė kompozitorės mintis apie kūrybą: "Sąmonėje nuolatos budi žinojimas, kad žmogaus laikas laikinas, o iš šio žinojimo kyla pastangos laiką pratęsti, prailginti. Kūryba ir yra ta galimybė žmogui ilgiau užsibūti dabarties akimirkoje."

Nuolat koncertinėse salėse skambantys ir atlikėjų mielai pas mus ir svetur atliekami kūriniai byloja apie kūrybinę brandą, jų įvairovė – apie nesenkančią fantaziją, o pro poezijos šydą prasiskverbiantys subtilaus humoro blyksniai garantuoja gyvybingumą. Tad kompozitorės D.Kairaitytės kūryboje gimstančios dabarties akimirkos dar gausiai džiugins atlikėjus ir klausytojus naujais kūriniais.