Jubiliejinis festivalis (partneriai – Kauno tautinės kultūros centras, Kauno pirmoji muzikos mokykla, VšĮ „Kaunas IN“, Kauno rajono muziejus, Vytautas Švažas), finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos, tarsi apibendrino visą dešimties festivalių ciklą. Jo programoje buvo įvairių veiklų tautinės kultūros puoselėtojams ir ne tik jiems.

Festivalis prasidėjo susipažinimu su kankliavimo tradicija ir muziejuje saugomomis kanklėmis. Pažintis neapsiribojo ekspozicija. Smalsuoliai turėjo gana retai pasitaikančią galimybę patekti į Tautinės muzikos muziejaus fondus.

Ekskursijų į saugyklas metu lankytojai susipažino ne tik su muziejuje saugoma kanklių kolekcija, bet ir su muziejininko darbu, eksponatų saugojimo specifika, kitais įdomiais muziejaus gyvavimo aspektais, kurių nesužinosime įprastų ekskursijų metu. Ypatingas festivalio akcentas buvo architekto menininko Manto Maziliausko sukurtos interaktyvios – skambančios – archiskulptūrinės erdvės instaliacijos „K i t u r“ pristatymas. Instaliaciją muziejaus kiemelyje, L. Zamenhofo g. 12, galima apžiūrėti iki birželio 1 d.

Festivalio metu savo darbų pristatymus surengė muzikos instrumentų meistrai Albertas Martinaitis ir Vytautas Švažas. Meistrai ne tik dalijosi savo nuveiktais darbais ar naujausiomis idėjomis, bet ir požiūriu į instrumentą, bendradarbiavimo su muzikantais ir kita patirtimi.

Svečiai: suomių grupė „Melkutus party“ (Tatu Viitala, Jenni Venäläinen ir Janne Strom). / O. Ivanauskienės nuotr.

Šeštadienį vykusios festivalio dalyvių dirbtuvės sulaukė ne tik gausaus skaičiaus muzikuojančių dalyvių ir miesto svečių, bet ir žiūrovų. Latvių liaudies muzikantas ir muzikos instrumentų meistras Valters Reiznieks pristatė savo pagamintus muzikos instrumentus – įvairių rūšių citras (kanklėms giminingus Europos instrumentus – akordines, chromatines, bosines ir kitokias), ir armonikas.

Tiek festivalio dalyvius, tiek ir žiūrovus sužavėjo tai, kad visas iš Latvijos Vidžemės regiono Limbažių apylinkių atvykęs ansamblis „Ziemeļmalas muzikanti“ groja V. Reiznieko pagamintais arba restauruotais muzikos instrumentais. Pasirodo, jis gamina ne tik citras, bet ir Vidžemės regione populiarias armonikas „Ievinias“. Ansamblio muzikavimas ir repertuaras taip pat stebino įvairumu ir subtilumu – nuo liaudies muzikos iki įvairių žanrų populiarios muzikos kūrinių.

Nuotaika: Zarasų kultūros centro jaunimo kapelytė (vadovas Gintaras Andrijauskas); ansamblis „Kankleliai“ iš Vilniaus. / O. Ivanauskienės nuotr.

Suomių muzikantė Jenni Venäläinen mokė skambinti tradiciniu suomišku būdu. Pasirodo, suomiai vietoj brauktuko naudoja specialiai tam nudrožtą maždaug 10 cm ilgio pagaliuką. Dirbtuvių dalyviai susidomėję išmoko jį laikyti ir sugrojo keletą suomiškų melodijų. Bene daugiausia dalyvių pritraukė bendros kanklininkų ir mandolinininkų dirbtuvės. Čia buvo galima pabandyti groti kanklėmis arba mandolina (dažnas dalyvis suspėjo ir tą, ir tą), dirbtuvių dalyviai surepetavo keletą kūrinių.

Smalsuoliai turėjo gana retai pasitaikančią galimybę patekti į Tautinės muzikos muziejaus fondus.

Žinoma, svarbiausia viso renginio dalis – koncertai. Festivalio koncertai iš esmės yra skirti kanklių kultūrai augti Lietuvoje ir dialogui tarp įvairių sričių muzikantų kurti. Juose dalyvauja tiek folkloro, tiek ir tautinio meno atlikėjai, profesionalūs kanklininkai. Ypatingas dėmesys visuose festivaliuose yra atkreipiamas į kankliavimo tradicijos tęsimą šeimoje, bendruomenėje, tačiau svarbus ir atlikėjų profesionalumas.

Šiemet jubiliejinio festivalio koncertai buvo tarsi ankstesnių festivalių apibendrinimas. Juose dalyvavo stipriausi, įspūdingiausi kanklininkai, pasirodę ankstesniuose festivaliuose, tačiau buvo ir šio festivalio atradimų. Dešimties festivalio metų perspektyvoje išryškėjo ir asmeninis atlikėjų augimas, ir bendras atlikėjų lygio pakilimas.

O. Ivanauskienės nuotr.

Festivalio „Kanklės mano rankose“ dalyviai iš įvairių Lietuvos kampelių atsivežė ne tik atsakingai paruoštų programų, bet ir nuotaiką, kuria sukūrė ypač pakilią festivalio atmosferą! Gabijos Tatlauskaitės rankose kanklės skambėjo daugybe tembrų, lyg Baltijos šalių gamta... Kristinos Kuprytės ir ansamblio „Sunny“ programa žavėjo subtiliu profesionalumu, Reginos Marozienės (koncertinės kanklės) ir Aušros Kinderės (sopranas) duetas atskleidė kanklių universalumą skirtingų žanrų muzikoje, ansamblis „Kankleliai“ iš Vilniaus giedojo Vydūno, J. Šimkaus, kitų kompozitorių ir liaudies dainas, pritardami kanklėmis ir kitais liaudies instrumentais, o ansamblis „Laumakė“ iš Anykščių savo nuotaika ir dainingumu festivalį pavertė tarsi maža dainų švente. Jau minėti svečiai iš Latvijos stebino liaudies muzikantų talentu ir nagingumu, netgi tikru profesionalumu, o Suomijos muzikantai atliko ypač įdomią, šiuolaikišką klubinio stiliaus kantelės muzikos programą. Festivalio pabaigoje visi dalyviai kartu atliko dirbtuvių metu parengtus kūrinius ir dar kartą išgyveno džiugią šio susitikimo nuotaiką.