Pažaislio muzikos festivalį pasirinkau baigti su „Trio Agora“ ir Nacionalinės moksleivių akademijos (NMA) muzikos sekcijos dalyvių koncertu „Būkime kartu“. Rugpjūčio 27 d. koncertas įvyko Kauno valstybinėje filharmonijoje. Dar kartą ir su didžiuliu malonumu klausiausi šios programos rugsėjo 3 d. šviesioje VDU Katalikų teologijos fakulteto salėje.

„Trio Agora“ – Žilvinas Brazauskas (klarnetas), Natania Hoffman (violončelė), Robertas Lozinskis (fortepijonas) ir Nacionalinės moksleivių akademijos muzikos sekcijos dalyviai: Viltė Bagdžiūtė (fleita), Paulina Banaitytė (smuikas), Ema Fedorcovaitė (smuikas), Rugilė Juknevičiūtė (violončelė), Amelija Lapinskaitė (klarnetas), Dovydas Levickis (violončelė), Julija Rockina (fortepijonas), Taja Sokaitė (fleita), Karolina Stonytė (fortepijonas) ir Simonas Šablevičius (klarnetas) pristatė litvakų, lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių programą.

Koncerte Kauno filharmonijoje skambėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Dainų dainelė“, Ernesto Blocho „Malda“ iš ciklo „Žydų gyvenimas“ (1925), Felikso Mendelssohno Pirmoji dalis iš Trio d-moll Nr. 1 (1839), Joelio Hoffmano „Ei Jauga Jauga“ (2017), Fritzo Kreislerio-Sergejaus Rachmaninovo „Meilės kančios“ (1911–1931, koncertui Ž.Brazausko aranžuotas fleitoms ir klarnetams), Donato Zakaro „Teka teka“, Erico Whitacre antra, ketvirta ir penkta dainos iš ciklo „Penkios žydų meilės dainos“ (1996), Josepho Achrono „Vaikų siuita“ op. 57 (apie 1925) ir „Hoedown“ iš Aarono Coplando baleto „Rodeo“ (1942, koncertui aranžuotas Ž.Brazausko).

Antrame koncerte skambėjo J.Achrono „Vaikų siuita“ op. 57 , įspūdinga ir sukrečianti E.Blocho „Malda“ iš ciklo „Žydų gyvenimas“, Uvertiūra ir Divertismentas iš Darius Milhaudo Siuitos Op. 8 (1913), Pirma dalis iš F.Mendelssohno Trio d-moll Nr. 1, F.Kreislerio–S.Rachmaninovo „Meilės kančios“, „Hoedown“ iš A.Coplando baleto „Rodeo“, o pabaigoje – ketvirta ir penkta dainos iš E.Whitacre iš ciklo „Penkios žydų meilės dainos“.

Koncertų sales jie užpildė nuoširdumu, subtiliu skambesiu, jaunatvišku džiugesiu ir trapumu.

Pasirinkau šiuo koncertus ir nesuklydau – išgirdau jaunus, bręstančius ir su kiekvienu koncertu puikesnius talentus iš NMA muzikos sekcijos. Šioje unikalioje papildomo ugdymo institucijoje, kurių vizija yra tobulėti patiems ir keisti pasaulį, o misija – padėti jauniems žmonėms atskleisti savo potencialą ir visapusiškai jį realizuoti, nuo 2004 m. ugdymo programas baigė daugiau nei 1 500 talentingiausių Lietuvos vaikų.

Muzikos sekcijos vadovai – Mirga Gražinytė-Tyla, Ž.Brazauskas, N.Hoffman, R.Lozinskis, Algirdas Biveinis, Gabrielė Biveinienė. Pastaruosius dvejus metus NMA muzikos sekcijos pagrindinė mokymo kryptis buvo Lietuvos žydų (litvakų) kompozitorių muzikinis palikimas, jų vaidmuo Lietuvos muzikos pasaulyje; mokiniai buvo supažindinami su pasaulio ir Lietuvos žydų istorija, kultūriniu ir muzikiniu paveldu.

Klausiausi šio puikaus jaunimo ir mintyse šypsojausi įsivaizduodama, kaip kada nors senatvėje, taisydamasi žilas sruogas, išdidžiai ištarsiu – o aš ją / jį girdėjau jauną, ir jau tuomet tai buvo nepakartojama! Koncertų sales jie užpildė nuoširdumu, subtiliu skambesiu, jaunatvišku džiugesiu ir trapumu, kartais drąsiai slepiant nerimą prieš ne visai įprastą muzikantams veiklą – turiu omenyje NMA ansamblio dainuotus M.K.Čiurlionio ir D.Zakaro kūrinius, diriguotus Neringos Sidaugaitės. Stebėtina, kad abiejuose koncertuose „Agora“ paprastai ir natūraliai, tarsi vyresni broliai ir seserys, scenoje rūpinosi kėdėmis ir pultais, pristatė kūrinius ir jų dalis.

Tačiau prisipažinsiu – dar net nežinodama, kas bus atliekama, šiuo koncertus pasirinkau dėl „Trio Agora“. Pirmą kartą juos išgirdau ir susižavėjau 2018 m. šiuolaikinės muzikos festivalyje „Iš arti“, kuriame jie pristatė itin lietuviška programą. Koncerte „Kamerinės muzikos vitrina“ jie grojo kartu su belgų „Kugoni trio“, o pastarieji, pristatę išskirtinai belgiškos muzikos programą, akcentavo, kad jiems svarbu groti savo, belgišką, muziką. „Trio Agora“ tuomet grojo Mykolo Natalevičiaus, Jono Jurkūno, Jutos Pranulytės, Algirdo Klovos kūrinius, trio išskirtiniu kūriniu tapusį N.Hoffman tėvo Joelio Hoffmano sukurtą „Ei jauga, jauga“, o bisui – Juozo Naujalio „Svajonę“. Šią programą jie įrašė albume „Connecting Identities: Contemporary Lithuanian Landscapes“ (2020, Odradek Records).

Šių metų programoje – gražus kilmės vienijamų kompozitorių ratas, juos įrėminant M.K.Čiurlioniu ir šiuolaikiniu D.Zakaru. Tarp jų – plati laiko ir erdvės perspektyva: F.Mendelssohnas (1809–1847), F.Kreisleris (1875–1962), Ženevoje gimęs Šveicarijos ir JAV kompozitorius E.Blochas (1880–1959), Prancūzijoje gimęs, Brazilijoje ir JAV gyvenęs D.Milhaud (1892–1974), amerikietis E.Whitacre (1970), ciklą „Žydų meilės dainos“ sukūręs Jeruzalėje gimusios ir užaugusios dainininkės ir dainų kūrėjos Hilos Plitmann (1973) tekstais hebrajų kalba, JAV kompozitorius ir pianistas A.Coplandas (1900–1990), kurio tėvai kilę iš Šiaulių ir Vištyčio, kanadietis J.Hoffmanas, kurio šaknys nuveda į Zapyškį, ir Lietuvoje, Lazdijuose gimęs, Europoje ir JAV išgarsėjęs kompozitorius ir smuikininkas virtuozas J.Achronas (1886–1943).

„Trio Agora“ tinklalapyje pateikiamame repertuare radau ir J.Naujalį, ir šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių, ir čia norėčiau sugrįžti keliasdešimt metų į praeitį. 1937 m. kompozitorius ir muzikologas Vladas Jakubėnas konstatavo laikui imlų kompozitorių darbą, retai koncertuose ar Radiofone atliekamus to meto Lietuvos kompozitorių kūrinius, vangią natų leidybą, labiausiai akcentuodamas ne kartą išreikštą, tačiau nevykdomą principą – nė vieno koncerto be lietuviško kūrinio. Ar teisinga ši siekiamybė, atidėjus puikybę ir suvokiant, kad vargu ar užsienyje lietuviška muzika bus grojama be progos? Suvokiant tą paprastą „kas, jeigu ne mes?“

„Trio Agora“ savo koncertine ir pedagogine veikla deklaruoja itin svarbias muziko vertybes – profesionalumą, kolegiškumą, dėmesingumą paveldui ir atvirumą. Svarbiausia – jie atstato laiko tiltus tarp dabarties ir praeities. Ir nors trio susibūrė Vokietijoje, dviejų iš jų pradžia buvo Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, kaip, beje, ir daugumos, stovėjusių scenoje. „Agora“ reiškia laisvų žmonių susitikimų vietą. Tad tebūnie tai Kaunas.