Menininkės ekspozicija – projektų erdvės kuratorinės linijos "Tarpinės struktūros" (kuratorė Vaida Stepanovaitė) ir eksperimentinės rezidencijos dalis, pristatanti svetur gyvenančius Lietuvių kūrėjus.

Parodos pavadiniams – eilutė iš populiariosios muzikos grupės dainos, išleistos prieš šešerius metus, kurioje buvo apdainuota Lietuvos geografinė padėtis, žvelgiant iš emigravusio asmens perspektyvos. "Tarp Rytų Vakarų yra tokia vieta" – nuoroda į parodoje tiriamą savęs matymo kitų akimis ir kitų matymą savo akimis kontekstą.

Suvenyriniai stereotipai

Tikriausiai neatsitiktinai ekspozicijos vieta išsirinktas grimo kambarys – specifinė, į teatrališką, fikcinį vyksmą orientuota erdvė, kurioje vyksta persikūnijimai, keičiamasi įvaizdžiais.

Būtent įvaizdžiai, stereotipai yra raktinis M.Nemčenko personalinės parodos žodis, atveriantis kontekstą: Vakarai poetizuoja Rytus, sieja juos su dvasinėmis aukštumomis, giliomis ir senomis kultūrinėmis, filosofinėmis tradicijomis, kurias suvenyrų pavidalu parsiveža iš egzotiškų klajonių. Tuo pat metu Rytai siejami su religiniais kraštutinumais, patriarchatu, suvaržyta moterų laisve ir teisėmis. Pastarųjų bijoma, jais baisimasi. Tačiau ar viskas tik juoda ir balta?

Pažvelgti kitaip

"Pirmasis eksponatas, nuo kurio galima atsispirti siekiant suvokti parodą – šilkografijos technika atliktas kūrinys, 1936-aisiais sukurto reklaminio plakato kopija, – pastebėjo "Kabineto" edukacinių programų vadovė Rūta Stepanovaitė. – Jis žymi pradžios tašką M.Nemčenko tyrimų lauke, kuriame ji dirba pastaruosius dvejus metus, tyrinėdama orientalizmą ir su juo sietinus mitus. Nedidelio formato paveiksliukas – pirmoji fikcija: jame vaizduojami Bagdado išminčiai, pasipuošę turbanais, niekada nesilankė Lietuvoje ir prekių, reklamuojamų plakate, tikrai nebandė, todėl reklaminis užrašas: "Bagdado išminčiai sako, kad "Pergalės" prekės yra geriausios" – nuskamba absurdiškai. "Pergalė" reklamavo likerių ekstraktus ir ekstraktus degtinei, todėl išminčiai išbandyti jų tikrai negalėjo. Tai pirmoji kontroversija ekspozicijoje."

Vaizduojami ženklai – pusmėnuliai, minaretų bokštai – simbolizuoja Vidurio Rytų kultūrą, tačiau tai nėra tikra vėliava.

Toliau žvilgsnis krypsta į viduryje erdvės įsmeigtą vėliavą. Čia susiduriama su dar viena fikcija – vėliavą sukūrė menininkė. Vaizduojami ženklai – pusmėnuliai, minaretų bokštai – simbolizuoja Viduro Rytų kultūrą, tačiau tai nėra tikra vėliava. R.Stepanovaitė atkreipia dėmesį, kad ji yra įsmeigta į maišą, kuriame supiltas dykumų smėlis, – dar vienas stereotipas apie Rytus: plytinčias dykumas, karštį, kupranugarius, egzotinius vaisius ir kt. Tačiau čia atsiveria dar vienas sluoksnis – maišas su smėliu – skirtas bulvėms.

"Taip sukuriamas naujas sluoksnis, kuriame atsiskleidžia ne tik kaip mes – europiečiai – regime Vidurio Rytų regioną, bet ir kokiu žvilgsniu esame nužvelgiami patys. Neretai esame siejami su agrarinės valstybės įvaizdžiais bei postsovietiniais stereotipais", – sako R.Stepanovaitė.

Menamos istorijos pėdsakais

Kitas eksponatas – tekstinis atspaudas ant sienos – asmeninio pasakojimo ištrauka su nuoroda į platesnį pasakojimą, kurį neva galima rasti lietuviškame dienraštyje. Anot pašnekovės, perskaičius atspaudą, susidaro nuomonė, kad kalbama apie lietuvaitę, ištekėjusią už arabo, ir sudėtingą jos gyvenimo situaciją. Bet tai tėra suformuota nuomonė, nes tekste nėra įvardyti konkretūs asmenys ar faktais atskleista situacija. Skaitydami tekstą, paremiame jį stereotipais ir susidarome menamos istorijos vaizdą.

"M.Nemčenko paroda išeina už fizinių "Kabineto" sienų ribų ir persikelia į dienraščio puslapius. Konvertuojasi į reklaminę žinutę. Įdomu tai, kad jei susidomėję šia menama istorija skaitytojai norėtų išsiaiškinti daugiau ir užsukti į parodą – susidurtų ne su tuo, ko tikisi, o su kitokiais dalykais – stereotipais", – atkreipė dėmesį R.Stepanovaitė.

Parodą išplėtė ir papildė ne tik reklaminė žinutė dienraštyje, bet ir atidarymo metu veikęs inscenizuotas baras, kuriame publika buvo vaišinama alkoholiniais kokteiliais ir granato vaisiais, kurie tapo egzotikos ir egzotifikacijos ženklu.

Ekspozicijos pabaigai – lipdukas ant sienos, kuriame – arabiški rašmenys, tačiau atidžiau įsižiūrėjus tai angliškas užrašas "Sticky Business" (liet. nešvarus reikalas), laukas, kuriame kuriasi klaidingi įvaizdžiai, stereotipai.