„Įdomiausia tai, jog jau aštuntąkart vykstanti „Kvapų naktis“ pritraukia gausų žmonių srautą, o ypač tuos, kurie sugrįžta ieškodami to paties, ką išvydo praeitais metais: floristų darbus, augalų parodas, t. y. tai, kuo Botanikos sodas ir žavi. Tiesa, tradicinę šventę, atsižvelgiant į pandeminę situaciją, teko šiek tiek pakoreguoti. Pavyzdžiui, šiemet nebus kvapniausio augalo rinkimų, tad labai gaila. Taip pat įvairiomis edukacinėmis veiklomis, kurios vyks vidinėse patalpose, galės džiaugtis tik labai ribotas Galimybių pasą turinčių žmonių skaičius. Tačiau, kad ir kaip bebūtų, nėra padėties be išeities, apgalvojome visas smulkmenas. Net ir tie, kurie būti viduje negalės, turės galimybę pasiklausyti visų įdomybių per garsiakalbius. Taigi, tikimės, jog kiekvienas jausis komfortiškai, nepaisant alinančio karščio. Beje, laukia tikrai turininga diena: ir vėl bandysime pretenduoti į ilgiausio augalų kilimo, besitęsiančio 114 metrų, rekordą!“ – prieš pat šventės pradžią mintimis dalinosi VDU Botanikos sodo paslaugų ir edukacijų skyriaus vadovė Kristina Mulevičienė.

Šventė prasidėjo laikrodžio mažajai rodyklei pasisukus ties 14 valanda. Nuo pat pirmų akimirkų į kerinčiu kraštovaizdžiu pasižymintį sodą susibūrę smalsumo nestingantys renginio dalyviai buvo pakviesti pasivaikščioti gilią istoriją menančiais takais. Ekskursijos „Fredos dvaras: nuo atsiradimo iki dabar“ metu į senesnius dvaro laikotarpius nukėlė ir kaipmat trumpą kelionę įdomiais pasakojimais padabino istorikas Deimantas Ramanauskas.

Kol vieni sėmėsi istorinių žinių, kiti džiaugėsi įvairiomis parodomis bei programomis, kurios visus lankytojus pasitiko vos tik įžengus pro pagrindinius vartus. Atrodė, netrūko nieko: vienur smalsautojai rinkosi susipažinti su tik zoologijos soduose sutinkamais egzotiniais gyvūnais, o kitur – su nuostabą keliančiomis kvapų kombinacijomis.

Po stogeliais, dengiančiais nuo kaitrių saulės spindulių, daugumos akių dėmesį traukė ne vien tik tuo pat metu pietavęs Pentinuotasis vėžlys, bet ir pasipūtėliškai besidairantis driežas – Barzdotoji agama. Pastarųjų šeimininkės, t. y pirmojo Lietuvoje kontaktinio zoologijos sodo „Zoopark“ gyvūnų prižiūrėtojos, Gerda ir Eglė patikino: svarbu ne tik pamatyti, bet ir sužinoti.

„Taip, šiuos gyvūnus galima glostyti, liesti. Tai yra tarsi terapija, tačiau svarbiausias mūsų tikslas yra edukacija. Daugelis miesto vaikų būna net neatpažįsta, kur ožys, avis... Arba nežino, kas yra višta. Stengiamės, jog būtų galima ir patirti tam tikras emocijas, ir praplėsti akiratį“, – pasakojo jos.

Kitame kampelyje žmones pasitiko išskirtinis kvapų pasaulis, primenantis pasaką. Ko gero, sudėtinga patikėti, tačiau skirtingų pelargonijos kvapų yra daugiau, nei galima pagalvoti. Viena jų gali kvepėti obuoliais, kita citrinomis, o trečia, kaip šio augalo ekspertė Vilija juokavo, gali priminti net bažnyčios kvapą.

„Jeigu būtumėte paklausę manęs prieš kokius nors penkerius metus šio klausimo, būčiau atsakiusi, jog ne, niekada neauginsiu pelargonijų. Tai man priminė bobučių mėgstamą gėlę, va ką aš galvojau. O kvapas ypač nepatiko, bet... Kai internete pamačiau, kad ši gėlė gali žydėti rožių, tulpių žiedais, susidomėjau. Tarp kitko, iš pradžių netikėjau, sakiau, esą tai padirbtos fotografijos. Visgi, po kurio laiko namo parsinešusi keletą pelargonijų, pamačiau, kad tai nėra melas. Nors ir sakiau, kad šitų „smirdžių“ man nereikia, supratus, jog šitie augalai gali kvepėti, pavyzdžiui, mėta, obuoliais, ananasais – įsitraukiau į skirtingų rūšių auginimą taip, kad nebuvo įmanoma sustoti“, – pasakojo pelargonijų augintoja Vilija, paklausta, kodėl pasirinko skrupulingai domėtis būtent šia, iš pirmo žvilgsnio paprasta, gėle.

Išskirtinai kvepėti gali ir knygos. Netoliese ekspozicija „Kvepiančių knygų salonas: tarpukario literatūra“ kvietė literatūros mylėtojus knygose nugulusias rašytojų mintis pajusti kvapų ir taip pat net prieskonių natomis.

„Norėjome, kad knygas skaitytojas pajustų ne tik akimis, bet ir kvapais. O dabar norime sukurti net ir prieskonius, kurie tik dar labiau paįvairintų potyrius. Tai tikrai nėra lengvas darbas, užtrunkantis keletą dienų, kadangi turime atsižvelgti į kiekvieno skaitytojo pasiūlymus, mintyse, perskaičius kokią nors tam tikro kūrinio vietą, šovusias kvapo ar skonio asociacijas“, – šalia daugelio pamėgtos ekspozicijos kalbėjo Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kultūros projektų vadovė Dovilė Ežerinskienė.

V. Buroko nuotr.

Džiaugtis veiklomis nesutrukdė net alinantis karštis

Renginiui įsibėgėjus, saulė kaitino taip, jog prakaitas liejosi purslais it Baltijos jūra. Besidairant aplinkui tik ir buvo galima pastebėti žaismingai bėgiojančius vaikus, iš paskos lakstančius jų tėvus, ant suoliukų susėdusias ir apsikabinusias poras bei valso tempu vaikštančius garbaus amžiaus svečius, kuriems štai tokia šventė pačioje augalų karalystėje – tai, kuo galima nepaliaujamai grožėtis vos ne kasdien.

„Einu iš lėto ir, taip sakant, vis norisi sustoti, pasižiūrėti, paliesti, įkvėpti. Nuoširdžiai, galėčiau tuo užsiimti kiekvieną dieną“, – šalia oranžerijos stabtelėjusi pasakojo augalų mylėtoja Janina.

Vieni, keliaudami tarp skirtingų erdvių, kaitinosi kaip soliariume, kiti, gurkšnodami vandenį, slėpėsi medžių apsuptyje. Bene visi, ėję Senųjų vartų taku, ant kurio buvo nugulęs rekordinio ilgio gėlių kilimas, nupintas jungtinės floristų komandos, stabtelėjo ne kartą ir ne du. Entuziastų kūrinys mirgėjo tiek spalvomis, kvapais, tiek akims maloniomis kompozicijomis, kurias praeinantys, pasitelkę savo išmaniuosius, įsiamžino atsiminimui. Ne veltui netoliese įsikūrusioje, šešėlio kupinoje paskaitų erdvėje „Baltoji pavėsinė“ po kurio laiko paskaitą apie gyvenimą bei augalų naudą sveikatai dėstęs Virgilijus Skirkevičius sakė: „Jausti kvapus, girdėti garsus, matyti vaizdus – Dievo dovana. Todėl ir nenorime palikti šio pasaulio“.

Ramybe alsuojantį grožį taip pat pasėjo visiškai šalia kabėjusi Lietuvos nacionalinės premijos laureato Aleksandro Macijausko juodai baltų fotografijų paroda „Išeinantys medžiai“.

„Tai yra dėmesio verti kadrai, kuriems reikia turėti gerą akį“, – besigrožėdama paroda kalbėjo meno entuziastė Lina.

Anapus sodo, rožynų lauke, susirinkę stebėtojai kurį laiką galėjo jaustis taip, lyg būtų pačiame Milane, vadinamojoje Italijos madų sostinėje. „Kūrybos podiumo“ metu atmosferą kaitino įtraukianti muzika, kurios ritmais kulniavo grakštūs modeliai, pristatydami vasara dvelkiančius dizainerių sukurtus šedevrus. Akį veriančias kolekcijas susirinkusieji lydėjo ovacijomis.

„Tikrai yra kur paganyti akis. Tokiam vaizdui nemaišo net karštis“, – juokdamasis įspūdžiais dalinosi Kaune kurį laiką apsistojęs vilnietis Povilas.

Akims malonių vaizdų būta ir šalia Botanikos sodo takų esančiose palapinėse, kur auksarankiai kvietė ne tik pasigrožėti savo rankdarbiais, bet ir juos įsigyti. Tuo pat metu iš tolo girdėtą muzikinį foną kūrė Garliavos meno mokyklos muzikantų pasirodymai: skrabalais skambėjo net pasauliniu mastu atpažįstamos kūrinių melodijos. Be viso to, vieną akimirką, kada pasigirdo grupės „The Roop“ šių metų eurovizinės dainos akordai, pro šalį ėję bei trumpam stabtelėję sodo lankytojai nepraleido progos pasismaginti: jausdami ritmą trepsėjo kojomis, lingavo.

Pastariesiems nenusileido ir vaikai, kurie galėjo gerai padūkti „Mažojo princo pievelėje“. Žaismingoje erdvėje tikrai netrūko pramogų: kol vieni dalyvavo šokių pamokoje ir su tėvų palaikymu mokėsi šokių žingsnelių, kiti galėjo pasimėgauti palapinėse atsidariusiais laikinųjų tatuiruočių salonais.

Tamsos apsuptyje – teatralizuotas koncertas

Saulei nusileidus, deglų nušviestoje prietemoje „Kvapų naktį“ uždarė daugelio lauktas Akvilės Garbenčiūtės-Bučienės bei Kristinos Siurbytės idėja pastatytas teatralizuotas koncertas „Barokiniai paveikslėliai“. Prašmatniais senųjų laikų apsiaustais pasidabinę atlikėjai (Kristina Siurbytė, Akvilė Garbenčiūtė-Bučienė, Rokas Laureckis, Raimondas Baranauskas) jaukiai įsitaisiusius žiūrovus kerėjo galingais balsais, ant scenos surengtu siužetu bei muzikinėmis interpretacijomis: suskambo net popmuzikos karalienės Madonnos kūrinio „Vogue“ melodija, praturtinta lietuviškais žodžiais! Žiūrovų įsitraukimas buvo toks didelis, kad net nesigirdėjo jokių kalbų, tik čirpiantys vabzdžiai melodijos fone. Jau aštuonerius metus gyvuojanti „Kvapų naktis“, skambant paskutiniams akordams, nuaidėjo audringomis ovacijomis, kurių scenos šeimininkai buvo tikrai verti!