Vaikystės vaizdiniai

M.Mildažytė-Kulikauskienė gimė 1937 m. Kaune. Baigė tapybos studijas Lietuvos dailės institute (dabar VDA). Nuo 1960 m. pradėjo dirbti Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejuje (dabar Nacionalinis), Vaizduojamosios dailės, vėliau – M.K.Čiurlionio skyriuje. Ėjo dailininkės-restauratorės, vėliau – mokslo darbuotojos pareigas, šešiolika metų vadovavo M.K.Čiurlionio skyriui.

Menininkė daug jėgų skyrė ir pedagoginei veiklai – dėstė Kauno J.Naujalio meno mokykloje. Daug metų M.Mildažytė-Kulikauskienė buvo atsidavusi muziejinei, švietėjiškai ir kūrybinei veiklai, M.K.Čiurlionio piešinių ir grafikos tyrinėjimams, už šias veiklas yra pelniusi įvairių apdovanojimų.

Parodoje, rengiamoje Gelgaudiškio kultūros centro ir galerijos "Aukso pjūvis", eksponuojami dailininkės XX a. 6-ajame dešimtmetyje tapyti gimtųjų Laumėnų ir jų apylinkių motyvai: peizažai, figūrinės kompozicijos. Autorė juos nutapė dar prieš pradėdama studijas, būdama visai jaunutė mergina.

Šie vaizdiniai liko tik atmintyje, paveiksluose ir fotografijose, nes Laumėnai, kaip ir kiti aplinkiniai kaimai bei vienkiemiai pastačius Kauno hidroelektrinę ir 1959-aisiais užtvenkus Nemuną atsidūrė Kauno marių dugne. Tačiau išsikėlę užlietų kaimų gyventojai ligi šiolei prisimena ir pasakoja to krašto istorijas.

Šeimos istorija

Dailinininkės tėvų Stasės ir Antano Mildažių gyvenimas ten iš tiesų buvo prasmingas. Jie ne tik ūkininkavo. 1934 m. Žaisos upelio ir Nemuno santakoje nusipirko 4 ha žvyrduobių – taip buvę pigiau, sklype norėjo įkurti tiksliosios mechanikos dirbtuves "Orbita". Šiose dirbtuvėse 1935–1940 m. buvo gaminami mokslo ir medicinos reikmenys mokykloms ir Vytauto Didžiojo universitetui, Kauno ligoninėms. Prasidėjus karui veiklą teko nutraukti, dalis įrangos atiduota VDU Fizikos katedrai, kurios laboratorijoje įsidarbino ir pats dailininkės tėvas.

"Karo metu mūsų namuose slėpėsi daug kauniečių, teko badauti. Tėvai, nors ir nebuvę sąrašuose, įsijungė į prieš bet kuriuos okupantus kovojusios Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos veiklą. Mūsų namo rūsyje Laumėnuose (1943 m. ruduo–1944 m. gegužė) buvo 3-ioji šios sąjungos spaustuvės vieta, leidusi laikraštį "Laisvės kovotojas", – šeimos istoriją, tapusią ir dalimi visos Lietuvos istorijos, mena M.Mildažytė-Kulikauskienė.

Spaustuvės dunksėjimą girdėjo ir vaikai, tačiau tylėjo iki Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. "Šią veiklą susekė vokiečiai. Nors tėvas nuo jų sugebėjo pabėgti, tačiau jį suėmė vėl užėję rusai 1945 m. pradžioje ir Kauno bei Vilniaus saugumuose kalino iki 1946 m. pabaigos, kol labai didelėmis pastangomis buvo išgelbėtas, – pasakoja dailininkė. – Suėmus tėvą, iš namų pabėgome visi ir iki Stalino mirties pareidavome tik slapta, trumpam. Buvome įtraukti ir į išvežamųjų į Sibirą sąrašus. Tačiau bičiulių dėka to išvengėme, nors sunkvežimis ne kartą buvo atvažiavęs."

Anot menininkės, vietos valdžia vertino Mildažių organizacinius sugebėjimus ir paprašė S.Mildažienės padėti organizuoti valstiečių kooperatyvą Aukštojoje Panemunėje, ji tapo ir teismo tarėja.

Nostalgiška gaida

Prasidėjus kolektyvizacijai, nuo 1946–1947 mokslo metų Mildažių mažąjį "botanikos sodą" savo žinion kaip botaninių bandymų ir mokinių piešimo praktikos bazę, paėmė Kauno dailės vidurinė mokykla. Taip unikali vieta buvo apsaugota nuo išardymo iki elektrinės paleidimo.

"Man ir mano broliui Rimgaudui (1932–2004) namai Laumėnuose – gražiausia vieta žemėje, praturtinta Žaisos upelio čiurlenimo, lėtos Nemuno tėkmės, už kurios ant aukšto miškingo kranto dunksojo iškilmingos Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno bokštai, – apie gyvenimą ir įvykius Laumėnuose prisiminimais dalijasi M.Mildažytė-Kulikauskienė. – Tačiau, iki užliejant Nemuną 1959-aisiais, mes tebuvome vaikai, jaunuoliai, parvažiuojantys namo atostogauti, ir aišku padirbėti, nes tik šeimos nariai viską padarydavome."

"Šiandien galvoju, kad per mažai tapiau sodybą ir jos aplinką, galbūt dar patapysiu prisimindama, pažvelgdama į nuotraukas", – 2014-aisiais sakė menininkė.

Kas? M.Mildažytės-Kulikauskienės tapybos paroda "Jaunystės etiudai iš Kauno marių dugno".

Kur? Gelgaudiškio dvaro rūmuose (Parko g. 5, Gelgaudiškis, Šakių r.)

Kada? Veikia iki spalio 28 d.