Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuviško cirko šaknys – Kaune

Turbūt sutiksite, kad cirkas neretai asocijuojamas su mėgėjiška veikla, negebėjimu ar absurdu. Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, cirkas visada buvo arčiau žmonių, arčiau bendruomenės.

Tendencija: tarpukariu cirkas buvo populiarus visoje Europoje, todėl ir artistai stebino profesionalumu. Tendencija: tarpukariu cirkas buvo populiarus visoje Europoje, todėl ir artistai stebino profesionalumu. Tendencija: tarpukariu cirkas buvo populiarus visoje Europoje, todėl ir artistai stebino profesionalumu. Tendencija: tarpukariu cirkas buvo populiarus visoje Europoje, todėl ir artistai stebino profesionalumu.

Pergyvenęs įvairius istorinius etapus ir sunkmečius, jis išsaugojo pagrindines savo vertybes – nuostabą, džiugesį ir susižavėjimą. Dar XIX a. pradžioje Kaune, Vytauto parke, o XIX a. pabaigoje Vilniuje, Lukiškių aikštėje, veikė stacionarūs cirkai, kuriuose buvo galima išvysti garsių numerių. Tarpukariu Lietuvoje veikė keliaujančios cirko trupės – „Aušra“, „Pabaltijas“, „Roma“ ir kt. Jų pasirodymuose vyravo akrobatikos, jėgos žongliravimo, žongliravimo, klounados disciplinos.

Legendinės asmenybės

Kalbėti apie cirko Lietuvoje istoriją ir aplenkti Joną Ramanauską – neįmanoma. 1912 m. Kaune gimė būsimasis sunkumų kilnojimo čempionas, cirko artistas, jėgos žonglierius, akrobatas, klounas, cirko kolektyvo vadovas Jonas Ramanauskas. Būtent šis vardas žymi lietuviško profesionalaus cirko pradžią ir klestėjimą. Svarbu paminėti ir tai, kad J.Ramanauskas ir pats prisidėjo prie cirko įamžinimo Lietuvoje.

Rašoma, kad 1962 m. savo namuose, A.Mackevičiaus gatvėje, Kaune, lietuviško cirko legenda įkūrė visuomeninį Lietuvos cirko ir stipruolių muziejų, kuriame eksponavo per ilgus karjeros metus surinktą cirko meno ir cirko istorinės raidos kolekciją. Jau vėliau, 2005 m., ši vertinga kolekcija perduota Lietuvos sporto muziejui. Artisto iniciatyva Eigulių kapinėse atsirado cirko brolių panteonas – amžinojo poilsio vieta maniežo artistams.

Artefaktas: cirko pasirodymo plakatas. / VšĮ „Baltijos cirkas“, I. Variakojytės-Reynshtrom asmeninio archyvo nuotr.

Artėjant 110-osioms cirko legendos gimimo metinėms, apsilankiau Kaune veikiančiame „Baltijos“ cirke, kuriam iki šiol vadovauja J.Ramanausko sūnėnas Petras Variakojis. 1995 m. įkurto profesionalaus cirko duris atvėrė ir daugiau apie lietuvišką cirką sutiko papasakoti Ieva Variakojytė-Reynhstrom, viena šio cirko vadovių. Būtent čia surinkti cirko menui svarbių asmenybių daiktai, jų pasirodymų įrankiai.

Šančiuose įsikūrusiame „Baltijos“ cirke yra saugoma didelė dalis cirko istorijos šalyje detalių. Kukli lietuviško cirko kolekcija salės prieigose prasideda nuo pasirodymo kostiumo, kurį vilkėdavo Jadvyga Stankutė-Ramanauskienė, jos vyro dovanos, kiti asmeniniai ir gana sentimentalūs daiktai. Taip pat čia eksponuojama keletas istorinių kadrų, užfiksuoti įspūdingi cirko artistų triukai. Kitose patalpose, vadinamajame klounų muziejuje, saugoma antroji kolekcijos dalis. „Baltijos” cirkui perduoti, padovanoti ar parduoti muziejaus eksponatai – artistų pasirodymų rekvizitas, kostiumai, afišos ir net jų eskizai (seniausias – 1940 m.).

Stulbinami pasirodymai

Pasakodama apie muziejų, I.Variakojytė-Reynhstrom vaizdingai pristato cirko artistų triukus ir rodo tuos pačius objektus, kurie užfiksuoti fotografijose. Vienas tokių – medinis rutulys, kuris buvo pakeliamas ant aukšto strypo į viršų.

"Tuomet cirko artistė J.Stankutė aukštu vienračiu plonomis lentelėmis, pasisukusi šonu, užvažiuodavo ant jo. Rutulys buvo įjungiamas ir pradėdavo suktis, o cirko artistė balansuodavo jo viršuje. Triukas labai pavojingas ir sudėtingas. Ir atlikdavo juos be jokių apsaugų. (...) suėjo labai ambicingi žmonės. Tarp jų, žinoma, buvo sveika konkurencija“, – sako I.Variakojytė-Reynhstrom ir tuoj pat atridena tą patį medinį rutulį iš nuotraukos.

Pasirodymų kūrybingumas buvo ir iki šiol yra be galo svarbus cirko elementas. Cirkas visuomet stengėsi stebinti, žavėti publiką, o tam reikėjo daug pastangų ir nuolatinio tobulėjimo. Dar vienas to įrodymas – kitas J.Stankutės triukas, atliekamas 12 m aukštyje: į pritaikytą įrankį cirko artistė remdavosi galva ir atsistodavo ant jos, o apačioje ją laikė kolega, taip pat reikšmingas cirko istorijai asmuo – Petras Pipiras.

Žvaigždės: charizmatiškos seserys Stankutės, jų atliekami triukai nepalikdavo abejingų. / VšĮ „Baltijos cirkas“, I. Variakojytės-Reynshtrom asmeninio archyvo nuotr.

Matyt, tas karas, kai žmonės išgyveno jį ir vėl pradėjo gyventi normaliomis sąlygomis, tas pakilimas privertė daryti neįmanomus dalykus.

J.Ramanauskas ne be reikalo vadinamas cirko legenda. Pašnekovė ypač vertina jo įtaką cirko artistams ir sako: „Kaip jis gražiai mokėjo su žmonėmis bendrauti, gražiuoju visada. Jis sugebėdavo įtikinti artistus. Tu juk žmogaus nepriversi kažko daryti per jėga, bet (Jonas Ramanauskas – aut. past.) sugebėdavo prikalbinti. Jis sugalvodavo tokių triukų, kurių pasaulyje niekas iki šiol nepakartoja. (...) Jis ir savo Jadvygai (Jadvyga Stankutė – būsima J.Ramanausko žmona) tokių triukų sugalvojo… Dabar žinau tik pavienių artistų, kurie bandė atkartoti juos. Žinau vieną bandymą atlikti Jadvygos numerį važiuojant su dviračiu milžinišku žiedu… Tačiau bandymai atkartoti nebuvo visiškai tikslūs, cirko artistai labai sumažino ratą ir mergina, važiuodama ratu, pilvu apglėbia skersinį, yra visiškai prisiglaudusi ir nesunkiai gali išbūti pozicijoje. Jadvygos triukas buvo daug pavojingesnis dėl didesnio rato, triuką atliekant, jai prie rato vos remdavosi nugara.“

J.Ramanauskas ir pats turėjo amą gniaužiančių triukų. Vienas jų – „Šarvuotas žmogus“. Iš pradžių ginklu buvo šaunama į lentą, kuri po šūvio subyrėdavo, o paskui J.Ramanauskas gaudydavo kulką krūtine. Tokie žaidimai su mirtimi, rizika ir nuostabos elementai natūralūs cirkui.

I.Variakojytė-Reynhstrom džiaugiasi rastais vertinimais: „Sprendžiant iš atsiliepimų spaudoje ir senų iškarpų, kurias dabar skaitau, tai tikrai buvo cirko pakilimas, artistų uolus darbus buvo vertinamas. Žiūrovai neslėpdavo simpatijų (...), jie ypač mylėjo Alfonsą Gineiką. Vartant recenzijas, straipsnius vis kartojasi: "Gineika – programos siela.“ Tuo metu jam buvo toks geras periodas. A.Gineika atlikdavo tris numerius programoje ir, matyt, labai įstrigdavo publikos atmintyje.“

Asmenybės: legendos J.Ramanauskas ir A.Gineika. / VšĮ „Baltijos cirkas“, I. Variakojytės-Reynshtrom asmeninio archyvo nuotr.

Ji taip pat svarsto, kad cirko populiarumas ir profesionalumas buvo būdingas visai Europai: „Ne tik lietuviškam kolektyve, ir Vakaruose programos buvo labai aukštos kokybės. Dabar matai, kad pats darbas labai profesionalus, labai stiprūs triukai – būtent po karo. Matyt, tas karas, kai žmonės išgyveno jį ir vėl pradėjo gyventi normaliomis sąlygomis, tas pakilimas privertė daryti neįmanomus dalykus.“

Įamžinti ir išsaugoti

„Baltijos“ cirkas ruošia Lietuvos cirko almanachą. Šiuo metu pristatoma tik pirmoji dalis iš trijų – cirko istorijos laikotarpis nuo 1918 iki 1960 m. Anot I.Variakojytės-Reynstrom, almanacho tikslas – sudominti žmogų ir leisti jam geriau susipažinti su cirko istorija.

„Mes nusprendėme į almanachą įtraukti ir užsienio artistus – taip plačiau atskleisti to laikmečio estetiką, kokybę. Surinktos nuotraukos nuostabių cirko artistų, apie kuriuos mažai kas žino, labai norisi, kad jie būtų prisiminti“, – projektą pristato pašnekovė.

Prasidėjus karantinui atsirado daugiau laiko senų dokumentų peržiūrai, tad I.Variakojytė-Reynstrom suprato – kol dar yra tų įvykių liudininkų, būtina tai užrašyti, jų paklausti ir pristatyti žmonėms, taip išsaugant cirko ir apskritai kultūros istoriją.

Almanacho rengėjai neslepia planų tęsti pradėtą darbą ir surinkti istorinę medžiagą iki pat šių dienų. Tai vienareikšmiškai reikalingas darbas, atskleidžiantis mažai aprašytą Lietuvos cirko istoriją.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų