Ilgalaikė draugystė

Dvi dešimtis abiejų šalių kūrėjų jungianti paroda skirta "Meno parko" ir Vakarų Vokietijos dailininkų sąjungos (Westdeutscher Kunstlerbund) bendradarbiavimo sukakčiai pažymėti. Lygiai prieš 20 metų, 1999-aisiais, Vokietijos Federacinės Respublikos ambasados iniciatyva Kaune buvo surengta pirmoji vokiečių menininkų paroda. Šiandien Vakarų Vokietijos dailininkų sąjunga – viena aktyviausių ir seniausių "Meno parko" partnerių. Prieš parodos atidarymą į Kauną atvyko ir sąjungos prezidentas Ekkehardas Neumannas bei organizacijos viceprezidentė, parodos menininkė Elly Valk-Verheijen.

Menininkus globojanti sąjunga Vokietijoje įkurta iškart po karo – 1946-aisiais. Nacių valdymo periodu šalyje šiuolaikinis vizualusis menas buvo uždraustas, o įvairios menininkus jungiančios asociacijos išardytos, tad, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Vokietijos meną reikėjo gelbėti nuo sunykimo. Naujosios sąjungos nariai rėmė vieni kitus, organizavo bendras parodas. Metams bėgant organizacija vis plėtėsi ir augo. Šiandien sąjungos administracija įsikūrusi Bochumo miesto muziejuje. Tačiau narių ir kviestinių menininkų parodos vyksta įvairiuose Šiaurės Reino-Vestfalijos miestuose.

"Subyrėjus Sovietų Sąjungai, mums atsirado galimybė bendradarbiauti su daugiau Europos šalių, – pasakojo E.Neumannas. – 1998 m. visai netikėtai užmezgėme pirmąjį kontaktą su "Meno parko" galerijos vadovu Arvydu Žalpiu. Jau kitais metais surengėme pirmąją Vokietijos menininkų ekspoziciją Kaune. Deja, patys atvykti negalėjome, tad atsiuntėme tik kūrinius. 2000-aisiais pakvietėme lietuvių menininkus į Vokietiją. Nuo to laiko turėjome apie 20 bendrų projektų. Lankėmės ne tik Kaune, bet ir Vilniuje, dalyvavome tapybos simpoziumuose. Be to, įvairių Vokietijos miestų meno akademijų dėstytojai šiuo metu vykdo "Erasmus" programą Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultete", – bendradarbiavimo istoriją nusakė jis.

Nors Vokietija gerokai didesnė šalis, anot pašnekovų, menininkai daug pagalbos iš valstybės nesulaukia. Todėl dauguma jų ne tik kuria, bet ir užsiima papildomomis veiklomis – dėsto universitetuose, dirba dizaino ar viešųjų ryšių įmonėse. "Mūsų situacija tokia pati, kaip ir Lietuvoje. Baigus studijas tenka pasukti galvą, kaip pradžiai užsidirbti pinigų", – pripažino E.Valk-Verheijen.

Pokalbyje dalyvavęs galerijos "Meno parkas" vadovas Arvydas Žalpys prisiminė pirmąją kelionę į Vakarų Vokietiją. "1991 m. draugai man padėjo iš Rytų Berlyno patekti į Vakarinę miesto dalį. Tuomet aplankiau didžiulę tapytojo Emilio Schumacherio parodą. Ji buvo tokia galinga, paliko didžiulį įspūdį. Svarsčiau, kada ką nors panašaus turėsime ir Lietuvoje. Ilgai laukti nereikėjo – šiandien mūsų šalyje kuria daugybė drąsių menininkų", – šypsojosi A.Žalpys.

Per du draugystės dešimtmečius užmegzti ryšiai ne tik tarp institucijų, bet ir tarp Vokietijos bei Lietuvos menininkų. Nuotraukoje (iš kairės) A.Žalpys, E.Valk-Verheijen, E.Neumannas.

Maištininko sugrįžimas

Dortmunde įsikūrusios menininkės E.Valk-Verheijen darbai taip pat eksponuojami parodoje Kaune. Menininkė kuria laikinas instaliacijas ir skaitmenines fotografijas, nenaudodama blykstės ir nebalansuodama baltos spalvos. Redaguojant nuotraukas kompiuteriu, spalvų ir formų kombinacija tarsi perkeliama į realybę.

Parodoje "Meno parke" eksponuojamos dvi kūrėjos fotografijos, sukurtos išmaniuoju telefonu. "Uždėdamas savo rankas ant telefono objektyvo, išgauni tam tikras spalvas. Judinant rankas ir kaitaliojant jų pozicijas, galima sukurti įvairiausias formas ir atspalvius", – kūrybos metodą aiškino pašnekovė. Fotografijos užfiksuotos skirtingu laiku, skirtingose vietose bei skirtingoje šviesoje: skirtingais metų laikais saulė šviečia kitaip, tad ir atspalviai nuotraukose skirtingi.

Parodoje, be kitų darbų, lankytojai taip pat gali išvysti ir maištingojo menininko Timmo Ulrichso kūrinį. 79 metų šiemet sulaukusį kūrėją jaunystėje labiausiai įkvėpė "Fluxus" ir Dada judėjimai. Save T.Ulrichsas vadina "totaliniu" menininku, tad siekia į savo kūrybą įtraukti kuo daugiau meno žanrų. Eksponuojamoje fotografijoje matomas menininko akies vokas su ištatuiruotu žodžiu "The End" (liet. – pabaiga). T.Ulrichsas pirmą kartą savo kūną tatuiruote papuošė dar 1974 m., lankydamasis Barselonoje. Tuomet menininkas ant krūtinės išsitatuiravo taikinį. Taip jis norėjo pareikšti paramą diktatoriaus Francisco Franco priešininkams. Pasak paties T.Ulrichso, tatuiruotės interpretuoja žmogaus odą kaip ant skeleto rėmo užtemptą drobę, tad ištatuiruotas žodis galiausiai išties tampa kūnu.

Menininkas kartodavo, kad jo gyvenimas – tarsi filmas, kuris bus filmuojamas iki pat mirties. Todėl 1981 m. ant dešinės akies voko jis išsitatuiravo minėtąjį "The End". Kūrėjas sako, kad kai jo akys užsivers amžino miego, tai bus tarsi filmo pabaigos titrai.

Šis darbas yra vienas geriausiai žinomų T.Ulrichso kūrinių. Jį sudaro akies voko nuotrauka iš arti, taip pat 150 ir 150 cm paveikslas ant drobės bei videofilmas. Jame rodomos įvairių klasikinių filmų pabaigos ir įamžintas akies voko tatuiravimo veiksmas.

Skirtingi ir panašūs

Saviti ir menininkės Doris Kaiser objektai iš gipso. Šioms paprastos struktūros skulptūroms oponuoja eksponuojami ryškūs tapytojo Edgaro Eubelio piešiniai. O štai menininkė Annette Wimmershoff parodoje pristato savo kurtas popierines skulptūras.

Vis dėlto pašnekovai pastebėjo, kad skirtingų šalių mene šiandien nebelieka aiškių skirčių. Visame pasaulyje menininkai nagrinėja universalius klausimus, prisijaukinamos panašios technikos. Be to, šiandienėje informacijos visuomenėje nesunku išsiaiškinti, kuo užsiima kiti kūrėjai, ieškoti įkvėpimo šaltinių.

"Kalbant apie Lietuvos menininkus, man įdomiausia tai, kad "Fluxus" judėjimo tėvas J.Mačiūnas gimė Kaune, – sakė E.Neumannas. – Tačiau šiandien "Fluxus" atpažįstamas visame pasaulyje. Šio judėjimo negalima laikyti vien lietuvišku, amerikietišku ar vokišku."

Vakarų Vokietijos dailininkų asociacijos atstovai teigė puikiai pažįstantys parodoje pristatomus lietuvius menininkus. Šie kūrėjai ne kartą eksponavo savo darbus Vokietijoje, tad pašnekovai turėjo nemažai progų susipažinti su jų menu.

Vienybė prieš kontrastus

Kaip per 20 metų pasikeitė Vokietijos menas? "Sunku atsakyti. Galbūt jis tapo kiek labiau komercinis?" – svarstė E.Neumannas.

Vokietijos meno akademijose dėsto daugybė dėstytojų iš įvairių Europos šalių, kurie daro didžiulę įtaką vokiečių studentams. Tad, anot pašnekovo, vis sunkiau išskirti, kas yra "vokiškas" ar "lietuviškas" menas. "Viso pasaulio menininkai remiasi vienas kito idėjomis, naudoja panašias technikas", – svarstė E.Neumannas.

Vis dėlto, A.Žalpio nuomone, šiek tiek skirtumų esama. "Sukuosi Lietuvos meno lauke, taip pat lankausi įvairiose parodose ir meno mugėse Vokietijoje. Pastebėjau, kad mūsų menininkai vis dar be galo įkvėpti minimalistinio meno. O Vokietijoje jis šiuo metu jau nebemadingas, – pasakojo pašnekovas. – Vokietijos kūrėjai taip pat nevengia naudoti įvairesnių medžiagų ar technikų. Kita vertus, juos sparčiai vejamės ir mes."

Todėl, anot pašnekovų, Vokietijos ir Lietuvos meną jungia daugiau panašumų, negu veikia skirtumų. Tad ir paroda sukonstruota vienybės, o ne kontrasto principu.

"Pagrindinė idėja buvo paminėti mūsų bendradarbiavimo sukaktį. Norime lankytojams pristatyti įvairius menininkus – atskirų kartų, skirtingų žanrų, besidominčių kitokiomis temomis ir idėjomis. Tai tarsi viso abiejų šalių meno lauko apžvalga", – aiškino E.Neumannas.

Lietuviškajai pusei parodoje atstovauja įvairių sričių ir kartų menininkai. Kai kurie jų bendradarbiauja su Vakarų Vokietijos dailininkų sąjunga nuo pat pradžių, o kiti ryšius užmezgė tik dabar. Galerijoje galima išvysti ir tapytojo Arūno Vaitkūno bei dailininko Alfonso Vilpišausko darbų. Pirmosios lietuvių meno parodos Vokietijoje metu buvo eksponuoti būtent šių menininkų darbai.

Parodoje taip pat dalyvauja ir skulptorius, šiuolaikinio meno kūrėjas Tomas Vosylius. Šis jaunosios kartos menininkas galerijai pasiūlė visiškai naujus, niekur dar neeksponuotus darbus. Lankytojai išvys ir skulptoriaus Roberto Antinio, dailininko Eimučio Markūno, tapytojos Elenos Balsiukaitės-Brazdžiūnienės ir kitų kūrėjų darbus.

Šiuo metu Vokietijoje, Miunsterio apylinkėse, taip pat vyksta dvi paralelios lietuvių ir vokiečių menininkų parodos. Vis dėlto, apsilankius jose, galima išvysti visai kitų kūrėjų pavardes. "Sąmoningai Kauno parodai nesirinkome šių menininkų, – paaiškino A.Žalpys – Turime tiek daug profesionalių abiejų šalių kūrėjų, tad norėjome aprėpti jų kuo daugiau."

Kas? Šiuolaikinio meno projekto "10+10=20" paroda.

Kur? Galerijoje "Meno parkas".

Kada? veikia iki lapkričio 9 d.