Ragino kurti akordeonui

Rezidencijos metu užsienio šalių ir lietuvių kompozitoriai bei akordeonistai, šio instrumento mokytojai dirbo kartu. Mums lankantis Raudondvaryje, akordeonistai, kai kurie – su mokytojais ar kompozitoriais grojo skirtingose pilies menėse. Vienoje patalpų susibūrę šeši muzikai rašė ir redagavo kompozicijas. Vieni – nešiojamuose ar planšetiniuose kompiuteriuose, kiti – popieriuje. Jie kūrė projekto sumanytojo M.Levickio pasiūlyta Lietuvos šimtmečio tema. "Raudondvario dvaras – graži ir labai palanki vieta tokioms vasaros akademijoms. Čia daug atskirų patalpų, kampų kampelių, kuriose vietos randa kompozitoriai ir muzikai", – sakė projekto autorius M.Levickis, vylęsis, kad kūrybiniuose kursuose gali gimti pasaulinio lygio šedevras. Vis dėlto svarbiausia, pasak jo, yra ne tai, kas sukurta rezidencijoje. "Svarbu, kad ir išvykę iš Raudondvario kurtumėte akordeonui", – kompozitorius ragino M.Levickis.

Šioje rezidencijoje kompozitoriai skatinti kurti šiuolaikinę muziką akordeonui, tiek solo instrumentui, tiek orkestro sudėtyje. Ketvirtą kartą organizuotas renginys Raudondvaryje vyko antrą kartą. Šiemet akademijoje susitiko kompozitoriai iš Kinijos, Vokietijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Lietuvos, Švedijos, Malaizijos, Italijos, Jungtinės Karalystės. Kartu su jais dirbo akordeonistai iš Lenkijos, Ispanijos, Latvijos, Italijos ir Lietuvos, iš viso – 25 dalyviai, 3 mentoriai ir kūrybinė komanda. Muzikų rezidencijoje sukurta keliolika naujų kompozicijų. "Dauguma talentingų kompozitorių iki šiol nežino, kaip kurti akordeonui. Todėl mūsų siekis, – kad iš šių kursų kiekvienas pasiimtų meilę akordeonui, ieškotų akordeonistų savo šalyse ir kurtų šiam instrumentui", – sakė M.Levickis.

Reikia gerų kūrinių

Naudingus patarimus rezidencijos dalyviams dalijo akordeono virtuozas, Musikene aukštosios muzikos mokyklos San Sebastiane (Ispanijoje) profesorius Iñaki Alberdi. Tai M.Levickio ypač gerbiamas mokytojas, San Sebastiane jį mokęs akordeono paslapčių.

Vienas populiariausių ir aktyviausių šiuolaikinės akordeono muzikos puoselėtojų ir iniciatorių visame pasaulyje I.Alberdi įsitikinęs, kad tokios tarptautinės rezidencijos – labai naudingos. Pasak virtuozo, akordeonas yra naujas, vis dar besivystantis instrumentas, ir jo ateitis kuriama dabar. "Viskas prasidėjo 1950–1970 m. Paskui atėjo antroji akordeono karta su labai gerais atlikėjais. Dabar turime trečiąją, o gal jau ir ketvirtąją kartą su daug akordeonistų, atskleidžiančių skirtingus akordeono aspektus, grojančių labai skirtingoms auditorijoms ir siekiančių aukščiausios atlikimo kokybės", – pastebėjo ispanas.

Jis užsiminė, kad, vasaros akademijoje rūpinamasi instrumento ateitimi. "Kaip ir visiems geriems instrumentams, akordeonui reikia repertuaro, reikia gerų kūrinių. O tokie dalykai, kaip ši vasaros akademija, padeda jiems gimti ir būti užrašytiems, – užsiminė I.Alberdi. – Juk ateis diena, kai mūsų nebebus. Todėl svarbu, kad kompozitorių idėjos neliktų vien jų galvose – kad jos būtų užrašytos. Tik tokiu atveju jos išliks."

Pasiteiravus, ar kompozitoriai išgirsta, įsiklauso į tai, ką muzikų rezidencijoje sako atlikėjai, I.Alberdi pripažino, kad ne visada: "Bet šioje vasaros akademijoje jie tikrai yra nusiteikę išgirsti. Atlikėjai nori sužinoti apie skirtingus komponavimo, muzikos kūrimo būdus, o kompozitoriai nori geriau susipažinti su akordeonu."

Savo buvusį studentą M.Levickį akordeono virtuozas apibūdino kaip daugiau nei studentą ir skyrė jam geriausius žodžius. "Martynas labai domisi tuo, ką nori išmokti. Nors jis ir didis atlikėjas, jo karjera sėkminga, jis žino: muziko ateičiai svarbu nuolat tobulėti. Ir jis tai daro. Ir nors jo darbo grafikas buvo labai įtemptas, rimtai mokėsi ir atlikdavo viską, ką aš norėdavau išgirsti. Manau, mes abu vienas iš kito mokėmės: aš – iš jo, o jis, tikiuosi, – iš manęs", – pasakojo I.Alberdi.

Svarbu pažinti instrumentą

Kita muzikų rezidencijos dalyvė – neseniai mokslų daktaro laipsnį Londono karališkojoje muzikos akademijoje apsigynusi kompozitorė Rūta Vitkauskaitė džiaugėsi, kad čia sukurta galimybė vienoje erdvėje susitikti kūrėjams ir atlikėjams yra tikra kūrybinė prabanga. Paskutiniuosius septynerius metus gyvenusi Didžiojoje Britanijoje, jauna muzikė užsiminė, kad, iki jai išvažiuojant iš Lietuvos, panašių kasmetinių kursų kompozitoriams ir atlikėjams nevykdavo.

"Vis dėlto labai keista, kad tokius kursus inspiravo ne kompozitorius, o atlikėjas. Nes visų pirma jie be galo reikalingi kompozitoriams. Tai, kad visa muzika iš karto gimsta kompozitorius galvoje, o paskui kažkaip išrašoma ant popieriaus, yra tik labai gražus įsivaizdavimas, nes praktiškai viskas vyksta ne taip. Kad parašytų gerą kūrinį, kompozitorius turi labai gerai išmanyti instrumentą", – pasakojo kompozitorė. Pasak jos, geriausia, kad pats mokėtum tuo instrumentu groti, tačiau klasikiniam kompozitoriui išmokti gerai groti visais orkestro instrumentais, be to, akordeonu, kitais, yra neįmanoma. "Todėl kuriant muzikinį kūrinį, klasikinę kompoziciją, kompozitoriui pirmiausia reikia susitikti su atlikėjais, išsiaiškinti, kaip tas instrumentas veikia, kokios jo techninės ir kitos galimybės, skambesio spalva. O akordeonas turtingas šimtais įvairiausių atlikimo technikų, kurias galima išnaudoti, ir kompozitorius turi tai išmanyti", – apie muzikinės kūrybos virtuvę užsiminė kūrėja.

Kad parašytų gerą kūrinį, kompozitorius turi labai gerai išmanyti instrumentą.

Pasak kompozitorės, šiais laikais beveik viską įmanoma pamatyti internete arba perskaityti, tačiau niekas nepakeis gyvo bendravimo. "Visai kitas reikalas, kai gali būti kartu su atlikėju, ir jis tau parodys, kaip tai atlikti. Be to, kai gimsta kažkokia mintis, gali padiskutuoti su atlikėju, pasitarti, kaip ji gali būti atlikta, nes tą pačią melodiją juk galima atlikti įvairiausiais būdais ir įvairiausiais registrais. Tai yra neįkainojama patirtis. Ir visi geriausi kūriniai, tarp jų – akordeono klasika tapęs Sofijos Gubaidulinos kūrinys "De Profundis" – yra kompozitoriaus darbo su atlikėju, instrumento galimybių pažinimo rezultatas.

Atlikti neįmanoma?

Pasak jos, rezidencijoje gimstančiame kūrybos procese atlikėjo nuomonė tiek pat svarbi, kiek ir kompozitoriaus.

"Šioje rezidencijoje surengėme praktinį seminarą, kur kompozitoriai ir atlikėjai pradėjo kūrinius kurti kartu. Viena jauna kompozitorė pradėjo kurti labai labai įdomų kūrinį, kuriame akordeono kvėpavimą – vadinamąjį vėją – ji sintezuoja su garsais. Kartu su akordeoniste jos bandė ieškoti technikos, kaip tai atlikti. Ieškojo ieškojo ir dienos pabaigoje akordeonistė suprato, kad tai padaryti įmanoma, tačiau tam prireiks ne dviejų dienų, kiek jos turėjo, o dviejų savaičių, – rezidencijos patirtimi dalijosi R.Vitkauskaitė. – Tada buvo rastas kompromisas: nuspręsta, kad kūrinys bus žymiai trumpesnis, o vietoje sudėtingiausios akordeono technikos jos panaudojo panašų efektą, kurį buvo įmanoma pasiekti per dvi dienas."

"Kompozitoriai+ vasaros akademijoje" Raudondvario dvare vyko ne tik muzikų bendradarbiavimo dirbtuvės, mokymai profesionalams – ir renginiai visuomenei: koncertai, atvirų durų diena, kurios metu dvaro lankytojai galėjo įsitraukti į improvizacinius pasirodymus su kursų dalyviais ir tapti savotiškais kompozitoriais ar atlikėjais.