„Žodžių junginyje „muzikos biznis“ pirmasis žodis visgi turėtų būti „muzika“, – M.A.M.A.2023 ceremonijos metu pabrėžė renginio vedėja Monika Liu.

„Apie tai industrijoje kalbama jau kurį laiką. Mūsų tikslas, kad kilus klausimams dėl autorystės, klaidos būtų pripažintos ir taptų pamoka kitiems. Siekiame, kad kūryba būtų originali, ir mūsų šalies atlikėjų dainos nekeltų tiesioginių asociacijų su anksčiau išleistais kitų šalių atlikėjų kūriniais. Todėl pasirinkome formą apie tai užsiminti ir ceremonijos metu, – teigė asociacijos M.A.M.A. pirmininkas Martynas Tyla. – Panašių pavyzdžių būtume sugroję ir daugiau, tačiau negalėjome tam skirti trečdalio apdovanojimų laiko. Tačiau nėra abejonių, kad apie tai reikia kuo daugiau kalbėti muzikai skirtuose seminaruose ir konferencijose, kreiptis į autorių ir atlikėjų teises ginančių organizacijų specialistus.“

LNK reportažas:

Autorių teises atstovaujančios asociacijos LATGA direktorė Laura Baškevičienė paaiškino, kad, deja, konkrečios plagiato sąvokos LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nepateikia. Tačiau bendrąja prasme plagiatas yra suprantamas kaip svetimo autorių teisių objekto ar jo dalies neteisėtos kopijos padarymas ir pateikimas kaip savo.

„Iš esmės plagiatą galima apibrėžti kaip autorių teisių objekto autorystės (visos ar dalies) pasisavinimą pažeidžiant tiek turtines, tiek neturtines autoriaus teises. LATGA ekspertizių dėl plagiatų neatlieka. Kūrinio plagijavimo faktą gali patvirtinti tik pats jo autorius. Klausytojas, girdėdamas dainą, gali daryti prielaidą kad ši panaši į jau anksčiau sukurtą kūrinį, tačiau jis negali patvirtinti neteisėto kopijavimo fakto“, – sakė L. Baškevičienė.

Kūrinio plagijavimo faktą gali patvirtinti tik pats jo autorius.

Anot jos, klausytojas gali pranešti originalaus kūrinio autoriui savo įtarimus dėl galimo kūrinio kopijavimo, o sprendimą dėl tolimesnių teisinių veiksmų vis tik turi priimti pats autorius, įvertinęs ar iš tiesų kūrinių panašumas yra toks akivaizdus, kad vieną jų galima būtų laikyti kito kopija. Esant teisiniam ginčui tik teismo paskirti ekspertai gali nustatyti kūrinio plagijavimo faktą. Originalaus kūrinio autorius, kurio teisės buvo pažeistos, gali reikalauti atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, paskelbti apie pažeidimą spaudoje ar sumokėti kompensaciją.

„Mes savo bazėje registruojame duomenis apie kūrinių autorius, autorinio atlyginimo pasidalinimą tarp bendraautorių, kuriuos pateikia kūrinį registruojantis autorius. Jis ir prisiima atsakomybę dėl pateikiamos informacijos teisingumo. Tai nurodyta tiek mūsų narystės sutartyse, tiek kūrinių registravimo svetainėje“, – teigė LATGA direktorė.Ar „ką noriu, tą dainuoju“ yra neoficiali šių dienų norma? Atlikėjų bei muzikos leidėjų teisėmis besirūpinančios organizacijos AGATA direktorė Agnė Begetė įsitikinusi, kad toks pasiteisinimas būtų tinkamas dainuojant namie, duše, automobilyje. Tačiau išleidžiant įrašą viskas tampa šiek tiek sudėtingiau.

„Atlikėjai yra laisvi pasirinkti kokį tik nori repertuarą – vieni dainuoja savo originalias dainas, kiti perdainuoja išgarsėjusius hitus, treti eksperimentuoja su sparčiai populiarėjančiais komerciniais „semplais“. Jei tie „semplai“ įsigyti legaliai (dažnu atveju taip ir yra) – autorių teisėms niekas negresia. Originalumo samprata ir standartai muzikoje keičiasi, tai akivaizdu, ir mažiau originalumo nebūtinai yra nuosprendis. Visgi autorių teisių pamatai nesikeičia: išleidžiant dainą su kito kūrėjo autorinio teksto ar melodijos fragmentais būtina susitarti. To nepadarius kyla grėsmė įsivelti į teisinius ginčus“, – pabrėžė AGATA direktorė Agnė Begetė.