Mokiniams atsiranda pagunda pasitelkti dirbtinį intelektą ruošiant namų darbus ir vėliau juos pristatyti kaip savo. Mokiniams tampa lengviau – jie gali nebeskaityti knygų, nes gauna paruoštus konspektus, nebereikia spręsti matematikos uždavinių. Tyrimų duomenimis, dirbtinį intelektą namų darbams naudoja apie 45 proc. mokinių.

„Jie gudrauja ir nori geresnių pažymių. Kai kurie mokiniai sugeba ir praslysti, nes mokytojas negali visiškai sukontroliuoti 30 mokinių klasėje, pavyzdžiui, jei užduotis yra sukurti eilėraštį“, – teigė lietuvių kalbos mokytoja Loreta Pikšrytė-Jankauskienė.

Mokytojai, kurie technologijas įvaldo lėčiau nei mokiniai, kartais nesugeba atpažinti dirbtinio intelekto sukurtų darbų. Nacionalinė švietimo agentūra organizuoja mokymus mokytojams, kaip dirbti su dirbtiniu intelektu. Tačiau šiuo metu net 8 proc. šalies mokytojų yra pensinio amžiaus, todėl technologijų naujovės ne visiems lengvai prieinamos. Nepaisant to, patyręs mokytojas gali pažinti mokinio gebėjimus ir paprašyti papildomai paaiškinti ar įrodyti savo žinias. Jei mokinys negali to padaryti, jo darbas gali būti neįvertintas.

„Problema rimta – ji stabdo mokinių gebėjimų ir kūrybiškumo vystymąsi“, – tvirtino L. Pikšrytė-Jankauskienė.

Patys mokiniai suvokia riziką. Tačiau daugelis sako, kad naudojasi dirbtiniu intelektu ne iš tingumo, o siekdami palengvinti mokymąsi.

„Kyla klausimas – kaip tai paveiks darbo rinką ateityje? Tai vienas svarbiausių psichologinių klausimų“, – sakė Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Ką daro mokyklos? Ar nereikėtų vienodų taisyklių? Ministerija jau pripažįsta problemą ir reaguoja, tačiau šiuo metu aiškių taisyklių nėra, tik rekomendacijos. Ministerija žada artimiausiu metu susėsti prie stalo ir parengti strategiją.

„Jau sudaryta darbo grupė, į kurią įtraukti įvairių ministerijų atstovai. Tuomet bus detaliau reglamentuota, kaip dirbtinis intelektas gali būti naudojamas mokyklose“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto vicemeras Jonas Petkevičius.

Jie gudrauja ir nori geresnių pažymių. Kai kurie mokiniai sugeba ir praslysti.

Dar didesnė rizika kyla aukštajame moksle, kur studentai gudraudami pasitelkia dirbtinį intelektą siekdami geresnių rezultatų. Daugiau nei pusė jų pripažįsta, kad naudoja šiuos įrankius. Tačiau tai nereiškia, kad studijuoti tampa lengviau. Atliktas tyrimas parodė, kad net 55 proc. studentų bent kartą per pastaruosius metus naudojosi dirbtiniu intelektu studijų procese. Vilniaus universitetas skatina atsakingą dirbtinio intelekto naudojimą, tačiau jau maždaug pusantrų metų yra nusistatęs aiškias etiškumo ribas. Vis dėlto yra studentų, bandžiusių šias ribas peržengti.

„Neetiškas dirbtinio intelekto naudojimas prilyginamas plagiatui. Per pastaruosius metus iš universiteto dėl šios priežasties pašalinta dešimt studentų – dažniausiai dėl neteisėtai sukurtų baigiamųjų darbų“, – teigė VU studijų prorektorius Valdas Jaskūnas.

Kai kurie jų prarado diplomus, nes nesilaikė būtinosios sąlygos nurodyti, kaip ir kur buvo naudotas dirbtinis intelektas.

„Universitetas pasielgė teisingai, laikydamasis savo taisyklių ir susitarimų“, – tikino J. Petkevičius.