G.Matano parodoje – skulptūriniai objektai ir tapybos darbai, kontrastuoja vizualine raiška, tačiau išlaiko stilistinį vientisumą. Ryški, spalvinga kūrėjo ekspozicija, veikianti antrojo muziejaus aukšto fojė, yra tarsi atsvara prieblandos pripildytoms muziejaus erdvėms.

Iš pirmo žvilgsnio mistifikuotas, ritualines kaukes ar apeigoms naudojamus daiktus (aukurus, žvakides) primenantys skulptūriniai objektai baugina neįprastomis ažūrinėmis formomis. Tačiau tarsi žmogaus, tarsi gyvūno veidai ir figūros, menininko transformuojami keičiant jų proporcijas, sykiu žadina žiūrovo smalsumą, norą pažinti, atrasti, prisiliesti.

Viena iš svarbiausių orginalių skuptūrų ypatybių – medžiaga, iš kurios jos yra sukurtos – Kastelamontės raudonžemis. Kaip pastebima parodos anotacijoje, ši medžiaga yra žinoma nuo Antikos laikų, jos organinėje sudėtyje yra amžių dulkių, taigi simboliškai ji sudaryta ir iš mūsų protėvių. Dėl šios ypatybės, atrodo, jog kūriniai mena legendas, praėjusio laiko istorijas, kurių refleksijos atsiskleidžia dabartyje. Įdomus yra skulptūrinių objektų faktūriškumas, primenantis smulkios adatos dūrius šlapiame molio paviršiuje. Menininkas, palikdamas siauras ertmes orui tekėti, įpučia gyvasties savo kūriniams.

Parodoje G.Matano darbus galima apžiūrėti 360 laipsnių kampu. Žiūrovams tai tarsi žaidimas, kadangi skulptūrų nugaros ne mažiau įdomios nei priekis. Iškilumai ir įdubimai vienuose kūriniuose primena deformuotus veidus, kituose – abstrahuotas figūras. Tai suteikia darbams dinamikos, skatina žiūrovą susimąstyti apie dvilipumą – gebėjimą vienu metu įkūnyti skirtingus personažus.

Tapybos darbai, papildantys ekspoziciją, kontrastuoja su skulptūriniais objektais savo spalvingumu. Dominuojančios grynos spalvos yra priešprieša natūraliam, žemiškam skulptūrų koloritui (veikiau, jo nebuvimui). Drobėse menininkas išsilieja, skatinamas nevaldomos energijos, kurioje telkiasi emocijos, galbūt atėjusios iš sapnų, vizijų, regėtų ritualų, girdėtų legendų. Paveikslai kontrastuoja su skulptūriniais objektais ne tik skirtingais spalviniais sprendimais, bet ir formos aspektu.

Skulptūrose formos kinta, kiekvienas objektas išsiskiria bendrame kontekste, o drobėse atsikartoja kaukės, pravira juoda burna, motyvas: visą paveikslo erdvę užpildant tuo pačiu simboliu. Spalva čia dominuoja perteikdama emocijas: nuostabą, išgąstį, rimtį.

Žaisdamas spalvinėmis dėmėmis autorius paveikslų erdvėse esančius simbolius dėlioja tarsi koliažo detales, sukurdamas mirgančias, nuo šviesos šaltinio krypties besikeičiančias, kompozicijas.

G.Matano ekspozicija įvairialypė, išreiškianti individualią pasaulėvoką, atsiskleidžiančią spalvų ir formų kakofonijoje.

Kas? G.MATANO KŪRYBOS PARODA "TOLIMOS DAINOS".

Kur? Velnių muziejuje.

Kada? Veikia iki RUGSĖJO 18 d.