Našlaičių paieškos

Anot projekto autorės Silvijos Burokaitės, šiemet dailės katalogų skaitmeninimas pasirinktas neatsitiktinai – M.K.Čiurlionio dailės muziejus tokių katalogų turi bemaž daugiausia. 2017 m. pirmą kartą projekte dalyvavęs muziejus skaitmenino grožinius kūrinius. "Praeitais metais tik pabandėme – šiemet sekėsi geriau", – teigė ji.

Tokia kūrinių našlaičių – nenustatytų teisių turėtojų kūrinių – autoriaus teisių paieška yra būtina norint skaitmeninti ir leisti visuomenei viešai naudotis kūriniais. Sėkmingai nustačius autorystę muziejus gali pasirašyti sutartį su autoriaus teisių turėtoju dėl šių teisių perdavimo įstaigai, o ši pasirūpina jo sklaida.

Informacija apie autorius

Vykdydamas projektą per šiuos metus muziejus suskaitmenino penkiolika dailės katalogų. Nors jų yra gerokai daugiau, kai kurių skaitmeninimo procesas lengvesnis dėl jau nebegaliojančių autoriaus teisių, yra daug dar tik pradėtų darbų. Anot S.Burokaitės, paieškos procesas imlus laikui.

"Pirminę informaciją renki internete – visų pirma nusistatai, kada autorius mirė. Nuo to priklauso, ar jam yra taikomos autoriaus teisės, ar ne. Jeigu negalioja, gali laisvai skaitmeninti ir viešinti, jeigu galioja – ieškai, ar yra palikuonių ar kitų giminių. Dažnai tenka ieškoti per LATGA sistemą, kadangi būna tokių, kurie suderina, kad užmokestis ir kiti klausimai keliautų per šią asociaciją. Vėliau ieškoma ir kitose bibliotekose, turime lengviau informaciją surasti padedančius konsultantus", – teigia projekto autorė.

Jeigu yra žinoma, iš kokio miestelio ar kaimelio yra kilęs autorius, važiuojama į jo gimtinę, ieškoma informacijos kraštotyros muziejuose. "Muziejai renka informaciją apie to krašto žymesnius žmones, jie dažnai turi kontaktus giminaičių, kuriems dabar priklauso kūrinių autoriaus teisės", – kalba S.Burokaitė.

Tiems autoriaus teisių turėtojams, kurių kūriniai buvo skaitmeninti ir viešinami jiems nežinant, numatytos kompensacijos. "Būna taip, kad žinome, jog tam tikro kūrinio autoriaus teises turi autoriaus dukra ar sūnus, bet tiesiog negalime su jais susisiekti, nes neturime kontaktų, todėl tiesiog skaitmeniname katalogus – ypač jeigu jie yra vertingi ir jų nėra daug. Jeigu tokiu atveju atsiranda tų autoriaus teisių turėtojai, jie turi teisę prašyti kompensacijos. Šiuos dalykus daugiau kuruoja Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka", – nurodė S.Burokaitė.

Tiesa, kompensacija yra labai simbolinė ir siekia vos kelis šimtus eurų.

Tiems autoriaus teisių turėtojams, kurių kūriniai buvo skaitmeninti ir viešinami jiems nežinant, numatytos kompensacijos.

Pagarba autoriaus teisėms

Pagal projektą per šiuos metus muziejus suskaitmenino penkiolika dailės katalogų, nors jų yra gerokai daugiau.

Projekto konsultantas Juozas Žitkauskas išskyrė kelis šio projekto būtinumo aspektus – visų pirma, nors pastaruoju metu daug kalbama apie autoriaus teises, visuomenė apie tai labai mažai žino. "Visi galvoja, kad pavogti iš parduotuvės dešrą – nusikaltimas, o panaudoti kūrinį be leidimo – ne. Mažai kas susimąsto, kad tų dešrų ar auksinių žiedų yra be galo daug, o meno kūrinys – vienas", – dėsto jis.

Be to, pristatydamas katalogų svarbą muziejus kartu pristato ir Lietuvoje bei išeivijoje kūrusius dailininkus. Apie gyvus menininkus, pasak J.Žitkausko, galime sužinoti nuėję į jų parodas, o jau mirę ir į aukštumas negalėję užkopti menininkai pamirštami. Vis dėlto, rašytojas mano, kad vaizduojamajam menui išlikti yra lengviau nei muzikai ar literatūrai. Jis teigia, kad dažnai dainų žodžių ir muzikos autoriai neprisimenami, o vietoje autorystės atsiranda užrašas "liaudies daina".

Projekto autorė dėmesį skyrė ir gyviems menininkams. "Pagalvojome apie gyvus dailininkus ir skulptorius – kodėl skaitmeninami tik jau mirusių menininkų darbai? Bendradarbiavome su keletu menininkų, džiaugiamės, kad jų katalogai jau taip pat viešai prieinami", – pasiekimais dalijasi S.Burokaitė.

Šiuo metu vyksta derybos dėl Vytauto Kasiulio ir kitų autorių katalogų skaitmeninimo, o projekto metu suskaitmeninti katalogai yra prieinami muziejaus interneto puslapyje.