Apie koncertų sceną svajojančiam Kauno ir aplinkinių regionų jaunimui – galimybė padėti tvirtus pamatus karjerai. Per 3 tūkst. Lietuvos atlikėjų vienijanti asociacija AGATA, siekdama auginti naują, gero skonio muziką kuriančių šalies muzikantų kartą, šiemet pirmą kartą rengia stovyklą "AGATA Langai".

Jos metu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose bus suburtos jaunųjų muzikantų grupės. Kartu jie parengs koncertinę programą, kurią pristatys didžiosiose Lietuvos scenose.
Stovykla tęsis net aštuonis mėnesius, mokiniams ir jų mokytojams susitinkant bent kartą per mėnesį. Susitikimuose dalyviai bus mokomi muzikinio meistriškumo, rašys savo dainas ir perkurs kitų Lietuvos autorių kūrinius, taip pat susitiks su kitų miestų "Langų" muzikantais ir mokytojais.

Vilniuje su jaunaisiais muzikantais dirbs vienas žymiausių šalies bardų Andrius Kulikauskas, Klaipėdoje – studijos "Grock" vadovas Linas Švirinas, Šiauliuose – Vilniaus džiazo orkestro įkūrėjas Remigijus Rančys, o Kaune – džiazo pianistas, Juozo Gruodžio konservatorijos dėstytojas, įvairių festivalių ir koncertų laureatas Arnas Mikalkėnas.
Šis projektas unikalus tuo, kad mokiniams pamokos nieko nekainuos, tereikia pereiti atranką.

Kas paskatino A.Mikalkėną prisijungti prie šio projekto – "Kauno dienos" interviu su pianistu.

– Muzikos meistriškumo patirtimi dalijatės su studentais J.Gruodžio konservatorijoje. Kodėl nusprendėte prisidėti ir prie "AGATA Langų" projekto, kuriame daugelis mokinių bus jaunesni ir mažiau patyrę?

– Man patinka dirbti su jaunais žmonėmis, nes jie kupini ambicijų, neturi didžiulio egoizmo. Jie nori tobulėti. Su vyresniais kartais būna kitaip. Be to, "Languose" suburtas jaunimas, tikėtina, bus labai gabus, nes jiems reikės pereiti atranką. Man tai skamba viliojančiai ir įdomiai. Manau, kad šiems jauniems žmonėms ne tik galėsiu perduoti savo žinias, bet ir pats daug ko iš jų išmoksiu.

– Grojate įvairiais instrumentais, pavyzdžiui, akordeonu. Vis dėlto, publika jus geriausiai pažįsta kaip džiazo pianistą. Ar per susitikimus mokinius irgi orientuosite į džiazo muziką?

– Džiazas yra labai platus dalykas. Pats esu studijavęs ir akademinę kompoziciją, ir klasikinę muziką. Džiazas yra tik kryptis, kuria dabar labiausiai einu.

Mano manymu, visada svarbiausia yra mokymosi procesas, jis svarbiau ir už rezultatą. Pas mus įprasta, kad visi kreipia dėmesį tik į rezultatą, bet, manau, procesas yra gerokai svarbesnė, įdomesnė ir smagesnė dalis.

Šiame procese mokysimės pažinti muzikinę kalbą, jaustis laisvai scenoje, mokytis improvizuoti skirtingais muzikos žanrais ir muzikaliai komunikuoti. Tai yra pagrindiniai dalykai. O svarbiausia – sieksiu, kad visi būtų šiuo procesu patenkinti.

– Laukiate tų mokinių, kurie jau yra aukštą lygį pasiekę muzikantai, besimokantys muzikos mokyklose. Ar jie gali būti ir savamoksliai, bet degantys noru groti?

– Muzikinės žinios yra didelis pranašumas. Bet tikrai nenurašome savamokslių muzikantų – tų kurie, nesimoko specializuotose muzikos mokyklose, bet galbūt mokosi savarankiškai per internetą. Viskas priklauso nuo konkretaus žmogaus konkrečių gebėjimų. Dviejų gitaros akordų mokėti nepakaks, bet jei žmogus turės elementariausias muzikines žinias, tada to gali pakakti, jeigu jo talentas kalbės pats už save.

– Kaip jūs pats pradėjote mokytis muzikos?

– Man buvo dvylika metų. Tėvas nuvedė į muzikos mokyklą, nes norėjo, kad nesišlaistyčiau gatvėse. Man labai pasisekė, nes mano pirmasis mokytojas buvo amžinatilsį Leonidas Kebleris. Išskirtinių gebėjimų žmogus. Jam ir atiduočiau visus nuopelnus dėl to, kad mano visas gyvenimas dabar yra susijęs su muzika.

– Kokios sąlygos sudarytos jauniems žmonėms Kaune ir kitur Lietuvoje mokytis muzikos? Ar užtenka kokybiškų mokyklų, ar jose yra prieinama mokymosi kaina?

– Muzikos mokyklos tikrai yra visiems prieinamos, bet jų populiarumas menksta. Nežinau kodėl – vieni sako, kad dėl per didelės disciplinos. Aš manau, kad dėl pedagogų kvalifikacijos, kai kuriais atvejais – netgi nekompetencijos.

Svarbu suprasti ir tai, kad muzikantą ugdo ne tik muzikos mokykla – labai svarbi ir aplinka, kuri jį supa. "Languose" mokymasis iš aplinkos, iš kitų mokytojų ir mokinių turėtų būti labai reikšmingas.

– Kuo skirsis mokymasis "Languose" nuo mokymosi tradicinėse muzikos mokyklose?

– Skirsis atmosfera. Vyks grupinės, o ne individualios pamokos. Be to, muzikos mokyklose mokymasis labiau akcentuotas į muzikinio rašto pažinimą, instrumento pažinimą, muzikos istoriją. "Languose" labiau koncentruosimės į tuos dalykus, apie kuriuos muzikos mokyklose nešnekama: improvizaciją, muzikos kūrimo procesą. Bandysiu paaiškinti ir parodyti, kad muziką galima kurti čia ir dabar, kad tam nereikia specialiai pasiruošti.

– Ką pasakytumėte tiems muzikantams, kurie svarsto dalyvauti projekte, bet nepasitiki savo jėgomis, nuvertina savo muzikinį talentą?

– Palinkėčiau niekada nepervertinti savęs, bet kartu savimi pasitikėti. Nenuvertinkite savo jėgų.

Tiems muzikuojantiems jauniems žmonėms, kurie savęs nenuvertins, ateis į atranką ir pateks į stovyklą, tai išeis į naudą daugeliu aspektų. Jie čia gaus daug naudingų muzikinių žinių. O svarbiausia, kad čia jie susipažins su daugeliu kitų jaunų žmonių, kurie ateityje galbūt taps jų muzikiniais partneriais ar tiesiog gerais draugais.

"AGATA Langai"

"AGATA Languose" kviečiami dalyvauti 15–20 metų muzikantai, gebantys skaityti natas, dainuojantys ar grojantys vienu ar keliais instrumentais ir savo ateitį siejantys su muzika.
Dalyvių registracija į stovyklą jau yra prasidėjusi ir truks iki birželio 20 d. Stovyklos registracijos forma yra adresu www.agata.lt. Papildoma informacija teikiama elektroniniu paštu [email protected] arba telefonu 8 607 90 136.

Nuo birželio 20 d. iki liepos 7 d. vyks užsiregistravusių dalyvių perklausos. Į vieno miesto "Langą" bus atrinkta iki dešimt muzikantų.

Kaune susitikimai ir perklausos vyks "Largo" menų svetainėje ir J.Gruodžio konservatorijos patalpose.

Projektą rengia Lietuvos atlikėjus ir muzikos įrašų leidėjus vienijanti gretutinių teisių asociacija AGATA. Šios stovyklos buvo karjeros pradžia prestižiniame JAV Berklio universitete būgnus studijuojančiam Tadui Vinokurui, Karališkojoje Hagos konservatorijoje besimokančiai džiazo vokalistei Eglei Petrošiūtei ir kitiems naujos kartos Lietuvos muzikos atlikėjams.