Šią ironišką, fantasmagorišką ir net įžūlią knygą sudaro keturios dalys: herojinė operetė „Trumpa didingos baltų genties istorija“, vesterniška operetė „Traukinio apiplėšimas Bezdonyse“, kriminalinė operetė „Danaja ir Piktadarys“ ir politinė operetė „Perestroika“. Visas romano dalis jungia bendra ašis – Lietuvos istorijos įvykiai, kurių daugelis vyksta XX amžiuje.

„Skirtingai nei istoriniai optimistai, teigiantys, kad viskas bus gerai, bet jie to nesulauks, esu apokaliptinis optimistas, pranašaujantis, kad viskas bus gerai, tačiau niekas to nesulauks. Mus supantis pasaulis, nežiūrint gerai ar blogai apie jį galvojame, yra tragikomiškas. Neretai jame verda ne tik operinės, bet ir operetinės aistros“, – sakė H. Kunčius, beje, gimęs garsių Kauno muzikinio teatro solistų šeimoje.

Tokios šiandien istorinės realijos, gerokai koreguojančios tariamą juoko užtaisą.

Ironišku žvilgsniu į istorinius įvykius žinomas autorius pripažįsta, kad vis dažniau aplinkiniai įvykiai visai nekelia juoko, o tai, kas vakar galbūt atrodė juokinga, šiandien jau nebe. „XX amžiaus antroje pusėje vykęs Šaltasis karas, kuris operečių romane tarnauja kaip fonas, XXI amžiuje mūsų žemyne peraugo į tikrą karą. Kai kurie mano kolegos Ukrainoje, anksčiau linksmai rašę apie absurdiškus ar juokingus dalykus, išvis liovėsi rašę ir nežinia ar kada nors dar rašys. Tad tokios šiandien istorinės realijos, gerokai koreguojančios tariamą juoko užtaisą“, – pastebėjo rašytojas.  

Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos nuotr. 

Pirmojoje „Šaltojo karo“ dalyje „Trumpa didingos baltų genties istorija“ pateikiama lietuviams svarbių mitų bei faktų mozaika, kurioje įvykiai chronologine tvarka rutuliojasi nuo legendinio Publijaus Libono, arba Palemono, laikų iki šių dienų.

„Traukinio apiplėšimas Bezdonyse“ – tai vesterniška istorija apie tai, kaip 1908 m. rugsėjo 26 d. žemaičių kilmės bajoras, socialistas revoliucionierius bei būsimas Lenkijos vadovas Juzefas Pilsudskis drauge su trimis būsimais Lenkijos premjerais ir kitais veikėjais prie Bezdonių geležinkelio stoties apiplėšė iš Varšuvos vykusį traukinį ir, nušovę vieną sargybinį, o kitus sužeidę, pagrobė 200 000 rublių, skirtų Vilniaus tramvajų linijai nutiesti.

Trečioji dalis „Danaja ir Piktadarys“ – kriminalinė istorija, pasakojanti, kaip 1985 m. birželio 15 d. tuometinio Leningrado Ermitaže kaunietis Bronius Maigys įvykdė politinio vandalizmo aktą ir sieros rūgštimi apliejo Rembrandto paveikslą „Danaja“, protestuodamas prieš 1940 metais Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos okupaciją. Už tai jis buvo ilgiems metams uždarytas į Černiachovsko (Kaliningrado sritis) kalėjimo tipo specialiąją psichiatrinę ligoninę, kurioje buvo „gydomi“ aršiausi disidentai. Iš šios įstaigos akcijos vykdytojas buvo paleistas tik po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Operečių romanas „Šaltasis karas“ skirtas ne teatrui ir ne kinui, o, visų pirma, skaitytojams, kurie, paėmę į rankas šią knygą, turi galimybę be didelių pastangų tapti ir kompozitoriais, ir atlikėjais.

„Perestroika“ – politinė operetė – prasideda 1985 m. kovo mėnesį, kai SSRS komunistų partijos politinio biuro nariai Maskvoje generaliniu sekretoriumi išrenka „jauną“ penkiasdešimtmetį Michailą Gorbačiovą. Konsultuojant į dausas išėjusio ankstesnio genseko Andropovo dvasiai bei Lenino šmėklai, Gorbačiovas pradeda perestroiką, pasibaigusią 1991 metais SSRS žlugimu. Šioje operečių romano „Šaltasis karas“ dalyje apstu ne tik šiandien sunkiai įsivaizduojamų fantasmagorinių įvykių, bet veikia ir to meto politinės ir marginalinės figūros, tarp kurių – Ronaldas Reaganas, Borisas Jelcinas, disidentas Andrejus Sacharovas ir burtininkas Kašpirovskis.

„Operečių romanas „Šaltasis karas“ skirtas ne teatrui ir ne kinui, o, visų pirma, skaitytojams, kurie, paėmę į rankas šią knygą, turi galimybę be didelių pastangų tapti ir kompozitoriais, ir atlikėjais“, – savo knygą į skaitytojų rankas atiduoda H. Kunčius.