Apie teatrą, kaip atvirą erdvę jauniems talentams, apie trupę, kurioje vienas kitą papildo skirtingų kartų atstovai, apie esamas ir būsimas premjeras, gastroles ir laukiančias permainas – kalbame su teatro vadovu Benjaminu Želviu.

– KVMT naujajį sezoną pradėjo miuziklo "Džekilas ir Haidas" premjera. Nors Europoje tai yra žinomas kūrinys, tačiau Lietuvoje šis miuziklas statomas pirmą kartą. Kaip ir kodėl buvo pasirinktas kūrinys? Kuo miuziklo tematika yra aktuali šių dienų kontekste?

– Miuziklas neatsitiktinai yra teatro repertuare. Dar stebint repeticijas, jis atsiskleidė kaip paveikus, žiūrovą įtraukiantis kūrinys. Nors pati Roberto Louiso Stevensono novelė "Nepaprasta daktaro Džekilo ir misterio Haido istorija" parašyta seniai, dar 1886-aisiais, tačiau jos tematika – gėrio ir blogio kova – aktuali visais laikais. Besiremiant novele sukurtas ne vienas kino filmas ir dramos spektakliai, o prieš dvi dešimtis metų kompozitoriaus FrankoWildhorno parašytas miuziklas statytas daugelyje Europos šalių. KVMT repertuare jau turime sėkmingus ir didelio žiūrovų susidomėjimo sulaukusius šio autoriaus miuziklus – "Karmen", "Grafas Montekristas".

Muzikiniu atžvilgiu miuziklas "Džekilas ir Haidas" labai įvairus, sudėtingas kūrinys, susidedantis iš koncertinio pobūdžio muzikos, lyrinių arijų, todėl iš solistų reikalaujantis gero vokalo, gebėjimo įvaldyti muzikinę techniką, būti įvairiapusiškiems.

"Džekilas ir Haidas" savo tema atliepia nūdieną – kiekvienas savyje turime ir gero, ir blogo, nesame pilka masė. Šiuolaikinėje visuomenėje taip pat atsiranda tokių kaip Džekilas, baltų varnų, kurie kupini herojiškumo bando kažką pakeisti, kovoti, siekdami savo tikslų, idealų. Tiesiog reikia į šį spektaklį ateiti ir pasižiūrėti.

– Kokių dar staigmenų naujajame KVMT sezone žadate savo žiūrovams?

– Staigmena žiūrovų laukia vasario mėnesį, tada pristatysime klasikinės Imre Kalmano operetės "Silva" premjerą. Teatre ši operetė statoma nebe pirmą kartą. Pirmasis pastatymas buvo rodomas 1946-aisiais. Tai linksmas, nuotaikingas, klasikinis kūrinys, prie kurio vis norisi sugrįžti. Skirtingais laikotarpiais, skirtingi režisieriai šią operetę traktuoja savaip, todėl kiekvienas pastatymas yra įdomus ir publikos laukiamas. Šis, jau penktasis, pastatymas bus ypatingas tuo, kad teatre kurianti trupė yra sustiprėjusi, joje dirba skirtingų kartų atstovai, kurie kūriniui suteiks naujų spalvų.

Spalio 20 d. įvyks primadonos Sabinos Martinaitytės jubiliejui skirtas koncertas "Mano gyvenimo dainos". Teatralizuotoje renginio programoje S.Martinaitytė pasirodys su esamais ir buvusiais savo mokiniais, tarptautinių konkursų laureatais, tarp kurių bus Liudas Mikalauskas, Egidijus Bavikinas ir kt. Primadona KVMT yra sukūrusi daugybę įsimintinų vaidmenų: Margaritą "Fauste", Džildą "Rigolete", Violetą "Traviatoje", Medą "Pajacuose". Labai svarbi yra ir jos pedagoginė veikla – daugelis S.Martinaitytės studentų dabar dainuoja KVMT.

Žinoma, žiūrovų laukia tradicinis Naujametis koncertas. Senuosius metus, gruodžio 30-ąją palydėsime Giuseppe Verdžio opera "Traviata", o Naujuosius pasitiksime su nauja programa, kurioje netrūks įvairovės: koncertinių, humoristinių pasirodymų, šokių, kad atėję žiūrovai ne tik pajustų pakilią, šventinę nuotaiką, gerai praleistų laiką, bet ir gražiai sutiktų Naujuosius metus.

Repertuarą papildys ir gastrolių metu teatro scenoje pasirodysiantys Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro artistai, kurie parodys 2 dalių šokio spektaklį "Žizel".

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras yra uždarytas dėl atnaujinimo darbų, todėl šiuo metu savo scenos neturi. KVMT sudaro sąlygas savo scenoje parodyti šią drąsią klasikinio baleto interpretaciją, kuri kauniečiams, manau, tikrai bus įdomi.

Apskritai, KVMT laukia ir svetingai priima iš kitų Lietuvos miestų atvažiuojančius artistus, palaiko savo solistus, išvykstančius kitur. Atlikėjams svarbu pamatyti, kaip dirba kiti teatrai, trupės, režisieriai. Tai dovanoja naujos patirties ir plečia akiratį.

– Ar KVMT taip pat planuoja savo gastroles?

– Šiais metais Plungėje vykusiame XIII tarptautiniame Mykolo Oginskio festivalyje buvo rodyta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui skirta, vieno ryškiausių tarpukario lietuvių kompozitorių Jurgio Karnavičiaus opera "Radvila Perkūnas". Šią operą taip pat parodėme Kėdainių miesto šventėje "Vidury Lietuvos", ji "svečiavosi" ir tarptautiniame festivalyje "Operetė Kauno pilyje", o spalio 24-ąją "Radvila Perkūnas" bus rodoma sostinėje, LDK Valdovų rūmų naujojoje Koncertų salėje.

2019-aisiais teatro laukia projektas su Estijoje vykstančiu tarptautiniu operos festivaliu "PromFest". Rengiame bendrą projektą – V.Bellini operą "Kapulečiai ir Montekiai", Pernu mieste statysime bendrą operą "Caro sužadėtinė", o sugrįžus į Kauną laukia gastrolės po Lietuvą.

– Kokie ankstesnių sezonų spektakliai išlieka repertuare?

– Teatre rodomų spektaklių spektras labai įvairus: tai ir operos "Liučija", "Caro sužadėtinė", "Sevilijos kirpėjas", italų scenos meistrų statytos "Vindzoro Šaikštuolės" taip pat opera Romeo ir Džiuljetos tema "Liučija di Lamermur", kurios meno vadovė Dalia Ibelhauptaitė. Žiūrovai pamatys ir klasikines, nesenstančias operetes: "Vienos kraujas", "Šikšnosparnis", žinoma, ir "Misteris X", "Grafaitė Marica". Šokio spektaklių mylėtojus džiugins klasikinio baleto tradiciją tęsiantis, tačiau šiuolaikiškas ir modernus, pagal Johanno Strausso muziką sukurtas spektaklis "Kita Pelenės istorija".

– KVMT turi susiformavusią teatro trupę, kurią vis papildo ir jauni, neseniai studijas VDU Muzikos akademijoje baigę solistai, pratęsiantys trupės tradicijas, sykiu įnešantys naujų spalvų. Kuo ypatinga ši trupė?

– Trupė ypatinga tuo, kad joje yra įvairių kartų atstovai. Labai džiaugiuosi bendradarbiavimu su VDU Muzikos akademija, kurioje paruošti solistai, choro artistai, muzikantai ateina dirbti į teatrą. Kasmet priimame po 1–2 naujus, jaunus, ambicingus artistus. Džiaugiuosi, kad trupė tvirta: tiek kalbant apie solistus, chorą, tiek apie orkestrą.

Sudėtingesnė situacija yra dėl baleto artistų, kadangi juos ruošia tik Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla, visai Lietuvai jų nepakanka, jaučiamas baleto artistų trūkumas. Labai norėtųsi, kad Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje veikęs baleto skyrius, ruošęs artistus KVMT, gyvuotų iki šiol.

– Teatras – atvira erdvė jauniems talentams.

Muzikinis teatras – tai žanrų junginys, todėl trupei, dirbančiai teatre, tenka didelė atsakomybė.

– Niekada nereikia pamiršti, kad dirbantys šiame teatre rodo pavyzdį. Kai buvau jaunas, stebėjau žmones, kurie jame kuria ir turėjau svajonę būti tarp jų. Tie jauni žmonės, kurie studijuoja muzikos meną, taip pat save įsivaizduoja teatre, scenoje ir mano tikslas yra gabius, jaunus žmones, kurie atsakingai žiūri į savo specialybę, pakviesti į teatrą. Pradžioje – nedideliems vaidmenis, kad jie suprastų, kas yra teatras, kuo jis kvėpuoja, kad galėtų susipažinti su dirbančiu kolektyvu, iš vidaus pažinti savo profesiją. Todėl dalyvauju VDU Muzikos akademijoje vykstančiuose egzaminuose, į kuriuos pakviečia dainavimo katedros vedėjas, profesorius, o taip pat ir teatro solistas Tomas Ladiga. Taip pastebime naujus talentus ir pagal galimybes įtraukiame juos į teatro veiklą. Jauni žmonės yra ateitis. Dabar – jų laikas.

– KVMT puoselėja tradicijas, tačiau nesibaimina naujovių, atliepdamas šiuolaikinės kultūros pulsą. Jūsų nuomone, kuo teatras praturtina, praplečia, papildo Kauno kultūrinį lauką?

– Muzikinis teatras – tai žanrų junginys, todėl trupei, dirbančiai teatre, tenka didelė atsakomybė. Ji turi gebėti atlikti operos kūrinius, reikalaujančius specifinės dainavimo technikos išmanymo, stiprių solistų, taip pat profesionalaus choro, orkestro pasirengimo. Operetė – jau visai kitoks žanras, kuriame daug judesio, spalvų. Miuziklas taip pat turi savo žanro specifiškumą. Taip pat stengiamės išlaikyti šokio spektaklius: ir klasikinio baleto pastatymus, ir vaikams skirtus vaidinimus, nes jauni žmonės, ateinantys į teatrą, nori turėti savo repertuarą, ne tik šokti miuzikluose ar operetėse. To reikia, kad trupė augtų, stiprėtų jų atsakomybės jausmas ir dėl to KVMT labai stengiasi.

– Tačiau naująjį sezoną teatras pasitinka ne tik džiuginančiomis premjeromis, puikiu repertuaru, jo laukia ir permainos.

– Kovo 31-ąją planuojama teatrą laikinai uždaryti, nes tikimės, kad prasidės scenos ir orkestrinės ložės atnaujinimo darbai. Lietuvoje yra mažai scenų, kuriose galėtume rodyti savo spektaklius, kadangi jos visai neturi arba turi nepakankamo dydžio orkestrines ložes. Bandysime kalbėtis, tartis su Nacionaliniu Kauno dramos teatru, kuris galbūt kolegiškai sutiks mus įsileisti.

Alternatyva lieka koncertinės programos, tačiau keliauti su 120–130 žmonių komanda, tarp kurių solistai, choristai, baleto artistai, orkestras nėra paprasta, kadangi viskas atsiremia į finansinius išteklius. Teatro laukia ir džiugios, ir baimę keliančios permainos, tačiau dirbsime ir spręsime kilsiančius sunkumus.